Kultūros sostinei Palangai - triskart mažiau pinigų

Sužinota dar 2011-aisiais

Pernai vasarį Palanga turėjo progos džiaugtis, ir džiaugėsi: vertinimo komisija, Kultūros ministerijoje išnagrinėjusi vienuolika Lietuvos savivaldybių paraiškų, išrinko 2011, 2012 ir 2013 metų Lietuvos kultūros sostines. Konkursą „Lietuvos kultūros sostinė“ laimėjo ir šio garbingo titulo nusipelnė Šilutės rajono savivaldybė (2011 m.), Anykščių rajono savivaldybė (2012 m.) ir Palangos savivaldybė (2013 m.).

Kaip skelbta, projektai buvo vertinami atsižvelgiant į kultūrinės veiklos novatoriškumą ir aktualumą kultūros plėtrai, kultūros veiklos įtaką miestų tapatybės ir įvaizdžio kūrimui, išliekamąją vertę, veiklos tęstinumo perspektyvą, poveikį vietos bendruomenės kultūrinei aplinkai. Buvo vertinamas ir veiksmų planų aiškumas bei nuoseklumas, projektų vykdytojų patirtis ir biudžeto aiškumas bei pagrįstumas.

Atkreiptinas dėmesys į paskutinįjį sakinį ir ypač frazę dėl biudžeto aiškumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas todėl, kad Palangos pateiktoje sąmatoje prašyta kieki per 300 tūkst. Lt, ir jokių pretenzijų dėl lėšų pareikšta nebuvo.

Numatytas darbų eiliškumas

Palangos pateiktame projekte, kuriame ji pareiškė siekianti titulo būtent 2013-aisiais, nes tais metais miestas švęs 760 metų gimtadienį, pateikiami numatomi renginiai bei surikiuota visa darbų eilė, kuriuos planuota atlikti dar iki 2013-ųjų.

Pats projektas pavadintas „Palanga: parko, dangaus ir jūros sonatos“. Projekto ciklai sujungti į tris erdvines grupes: parko sonatos (aristokratų rezidencijos erdvės), dangaus sonatos (auštieji erdviniai objektai Birutės kalne, „Žuvėdros“ bokšto salėje, Naglio kalne) ir jūros sonatos (projektai prie jūros, ant tilto, garlaivyje). Pagrindinis jo vykdymo laikas – nuo gegužės 10 d. iki rugsėjo 15 d., numatytos erdvės – iki to laiko ketintos rekonstruoti Gintaro muziejaus salės, Birutės parkas, tradicinės kurorto kultūros renginių vietos bei visiškai naujos – tokios, kaip, pavyzdžiui, buvusioji kavinė „Vaidilutė“, kur planuota sukurti multimedijų ir jaunimo edukacijos interaktyvų centrą projektui „Baltijos jūros legendinėje pilyje“ įgyvendinti ar „Žuvėdros“ bokšto salė.

Klasikos ir dabarties kūrybinių dialogų programą turėjo sudaryti 12 ciklų: „Klasikos balsai“; “Ant marių krašto, Palangos miestely“; „Palanga Europos kultūriniuose keliuose“; „Vėjų rožė“; „Kultūros naktis prie Baltijos“; „Muzikos valandos“; „Dingusioji Palanga“; sakralinio meno valandos „Ave, Maria“; „Žodžio namai“; dailės parodų ir kultūros atminties ikonografinių parodų bei konferencijų programa; mobiliųjų projektų prie jūros programa bei tradicinių festivalių programos, - kurie vis kitu aspektu aktualintų ir plėtotų Palangos kultūrinę tapatybę ir kurtų naujas jos skleidimosi formas ir kontekstus. Minimi garsūs kolektyvai bei atlikėjai, kuriuos ketinta kviesti papuošti Lietuvos kultūros sostinės renginius Palangoje.

O dėl numatytų darbų – dar 2011-aisiais turėjo būti sudėliota galutinė renginio programa, turėjo pradėti veikti interneto svetainė, programa turėjo būti pristatyta kurorto politikams bei verslininkams, su kuriais turėjo būti tariamasi dėl konkrečių renginių rėmimo.

Numatyta ir dar visa eilė darbų, kurie jau turėjo būti padaryti. Tačiau nurodyta ir tai, jog visi šie darbai, skaičiuoti nuo 2011-ųjų vasario, turėjo prasidėti laimėjus konkurse 2013 m. Lietuvos kultūros sostinės nominaciją ir pasirašius sutartį su Kultūros ministerija.

Gali tekti atsisakyti dalies renginių

„Palangos tiltas“ nusprendė pasidomėti: kaip Palanga rengiasi tapti Lietuvos kultūros sostine?

Paskambinus Savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei – mat paraiška Kultūros ministerijai buvo pasirašyta būtent Savivaldybės administracijos direktoriaus, tiesa, tuomet šiose pareigose dirbo Valerijus Kuznecovas,- buvo paprašyta klausimus atsiųsti raštu. Po gautais atsakymais pasirašė mero patarėja Jurgita Vanagė.

Visų pirma sužinojome, jog pasirengimą projekto įgyvendinimui kuruoja Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, vykdo – Palangos kultūros centras. Rengiantis tapti Lietuvos kultūros sostine yra parengtos projekto programos, numatytos planuojamų renginių datos, kalbėta su atlikėjais. Taip pat yra sukurtas ženklas, užregistruotas interneto adresas, preliminariai sutarta dėl klasikinių koncertų tinklelio. Dabar projektas koreguojamas atsižvelgiant į neseniai paaiškėjusį gerokai mažesnį, nei planuotas, finansavimą.

„Kultūros ministerija yra numačiusi skirti tik trečdalį projektui įgyvendinti reikiamų lėšų. Projektui reikalinga suma – per 323 tūkst. litų, tačiau ministerija numačiusi skirti tik 100 tūkst. litų. Kadangi lėšų suma yra labai maža (pvz., 2009 m. Plungei skirta 300 tūkst. litų), gali tekti atsisakyti nemažos dalies planuotų renginių“, - teigiama gautame rašte.

Palangai kainuos apie 600 tūkst. Lt

Beje, paaiškėjus šioms aplinkybėms, rugsėjo 26 d. meras Šarūnas Vaitkus, Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius ir Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis Vilniuje susitiko su kultūros ministru bei išdėstė Savivaldybės argumentus: kai 2011 m. pradžioje buvo pateikta paraiška, ją vertino speciali komisija bei ministerijos atstovai. Paraiška, kurioje numatyta renginių už 323 tūkst. litų, buvo patvirtinta. Ministerija turėtų finansuoti 90 proc. šios sumos, likusius 10 proc. – Savivaldybė. Buvo tikėtasi, kad bent 300 tūkst. litų ministerija Palangai skirs, tačiau Palangos atstovai išgirdo atsakymą, kad tokių galimybių nėra.

Atkreiptinas dėmesys, jog į šią Lietuvos kultūros sostinės programą nėra įtraukti tradiciniai Palangoje organizuojami renginiai – Kurorto šventė, Palangos orkestro pasirodymai ir kiti kultūriniai renginiai.

Įvertinus Savivaldybės skiriamas lėšas šiems kasmetiniams kultūriniams renginiams, kurie taip pat prisidės garsindami Palangą kaip Lietuvos kultūros sostinę, galima teigti, kad Palangos Savivaldybei į šį projektą gali tekti investuoti apie 600 tūkst. litų.

Dirba nuo birželio

Pasak Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus, intensyvus darbas besirengiant tapti Lietuvos kultūros sostine prasidėjo nuo birželio. Yra sukurta darbo grupė, kurios atlikti darbai išvardyti aukščiau. Jų būtų padaryta daugiau, jeigu būtų žinota, kokį finansavimą skirs Kultūros ministerija. Beje, pastaroji be kitų metų pradžios sutarties su Palanga pasirašyti neplanuoja.

„Kas dabar dirba? Visi Kultūros skyriaus bei Kultūros centro darbuotojai. Kiek teko bendrauti su Palangos galerijomis, asociacijomis bei pavieniais menininkais, visi jie taip pat žada įsijungti į būsimus renginius. Tiesa, kol kas sukonkretinti to negalime. Tačiau tikrai žinome, kad, pavyzdžiui, A.Mončio namai – muziejus ketina atgaivinti A.Mončio dienas, vyks tradiciniai jomarkai, ketiname gražiai paminėti kitąmet būsimus jubiliejus: nuo miesto jubiliejaus iki kūrybinės grupės „Mostas“, „Fotoklubo 750“ ir tautodailininko Alberto Žulkaus sukakčių.

Tačiau pasakyti, kad pavyzdžiui, liepos 13 d. koncertuos pianistas Petras Geniušas negalime, kol nežinome finansavimo. O kiek pinigų skirs miestas, sužinosime tik vasario mėnesį, kai bus balsuojama dėl 2013-ųjų biudžeto. Nesame tikri, kad mūsų paraiškos bus patenkintos – nes gali būti, kad politikams pasirodys svarbiau rekonstruoti kokią nors gatvę“, - kalbėjo V.Rekašius, pridūręs, jog net sužinojus, kiek pinigų bus skirta, nežinia, ar pavyks pasikviesti tuos žymiuosius Lietuvos atlikėjus, kuriuos tikėtasi išvysti Palangoje – ne tik dėl lėšų, bet ir dėl to, kad jie savo pasirodymus planuoja ne paskutinę dieną ir net ne trys – keturi mėnesiai iki renginio.

Truks ilgiau

Pasak Kultūros skyriaus vedėjo, aišku viena, kad Kultūros ministerijos žadėtųjų skirti lėšų užteks tik planuotajam didžiausiam projekto akcentui – liepos šeštąją minimai valstybės dienai, kurią numatyta įgyvendinti projektą „Kultūros naktis prie Baltijos“, prasidėsiantį liepos 6-osios vakarą nuo 21 val. bei pasibaigsiantį liepos 7-osios 5 val. ryto. Tikima, kad, kaip planuota, atvyks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Birutės parko didžiajame parteryje atliksiantis M. K. Čiurlionio simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, tikima, kad pavyks išvysti pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pastatymą.

Beje, į Lietuvos kultūros sostinės projektą, kurio ženklą sukūrė Palangos herbo autorė Gražina Oškinytė – Eimanavičienė, įsijungs ir mūsų kurorto miestai – partneriai, įsiliesiantys į įvairias numatytųjų ciklų dalis: kas – į etnografinę, kas – į klasikos programai skirtąsias, kas atvažiuos su parodomis.

Tačiau labiausiai derėtų akcentuoti tai, kad Kultūros ministerijos nuskriausta Palanga kultūros renginius pradės anksčiau, o baigs vėliau, nei buvo planuota: projektas startuos balandžio 15-ąją – Kultūros dieną, - o jo renginiai tęsis iki lapkričio.

„Ima zlastis“

„Žinot, kaip sako žemaičiai, zlastis ima, kai tik pradedu kalbėti apie kultūros sostinės projektą, - prisipažino Kultūros skyriaus direktoriaus pavaduotojas, Palangos miesto Tarybos narys Nerijus Stasiulis.- Tikrai nėra normalu, kai projektas – su visa sąmata – paskelbiamas laimėtoju ir kai titulas „pakabinamas“ ore, be jokių garantijų dėl finansavimo. Juk ministerija vertino visą projektą, o dabar, jeigu palygintume jį su stalu, finansavimą skiria tik vienai jo kojai“.

Tačiau, pasak N.Stasiulio, kurorto kultūrininkai, galima sakyti, pripratę dirbti ekstremaliomis sąlygomis – jau nebe pirmi metai jie „paleidžia“ ne po vieną ryškų ir įdomų projektą. Žinoma, apmaudu, kad turėjus tiek laiko, vėl tenka viską` forsuoti – tačiau tokios realijos.

„Svarstyti, kas per vėlai, kas per anksti, ir veltis į tokią diskusiją, manau, gali tik tie, kurie nedirba, o žiūri iš šono. Ką tu gali paankstinti, jeigu nežinai lėšų? Dabar mes labai aktyviai dėliojamės išankstinę programą, bandom paskaičiuoti, kiek tam reikės pinigų, ir ketiname lapkričio mėnesį eiti tartis su politikais. Dirbame ir su potencialiais rėmėjais, nors jų ieškoti – po krizės ir ypač po „Snoro“ griūties“ – labai sunku. Tačiau patikėkite – Palanga tikrai apgins Lietuvos kultūros sostinės titulą“, - kalbėjo N.Stasiulis.