Kultūrinis gyvenimas klaipėdiečius tenkina iš dalies

Dauguma Klaipėdos gyventojų laisvalaikiu pirmenybę teikia bendravimui su draugais bei giminėmis, buvimui gamtoje bei dykinėjimui ir yra tuo patenkinti. Kultūrinis miesto gyvenimas juos tenkina tik iš dalies.

Tai paaiškėjo atlikus kultūros paslaugų Klaipėdoje vertinimo apklausą. Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus parengtas apklausos anketas per du mėnesius užpildė tik 225 respondentai: kultūros, švietimo įstaigų darbuotojai ir lankytojai bei "Sodros" darbuotojai ir klientai. Dauguma jų - 36-55 metų amžiaus moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, anketos tikslas buvo išsiaiškinti šiandieninius miesto gyventojų kultūrinius poreikius bei įvertinti uostamiesčio kultūrinių įstaigų veiklą, sužinoti respondentų nuomonę apie mieste vykstančius renginius bei šventes, kultūros informacijos šaltinius, viešąsias erdves, piliavietę bei Skulptūrų parką. 11 puslapių dydžio anketoje buvo daugiau kaip 50 klausimų.

Apibendrinus surinktą informaciją, paaiškėjo, kad uostamiesčio gyventojai kultūriniams poreikiams išleidžia iki 50 Lt per mėnesį, dažniausiai kinui, koncertams, spektakliams arba knygoms. Dauguma neskiria 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio kultūrinėms organizacijoms ir mano, kad valstybė (savivaldybė) skiria per mažai lėšų kultūrai.

Snobai

Pusę apklaustųjų esamas kultūros įstaigų kiekis Klaipėdoje tenkina tik iš dalies. Labiausiai miestelėnai pasigenda teatro, kultūros įstaigų vaikams, jaunimui bei alternatyvaus kino teatrų.

Apie 80 procentų apklaustųjų dažniausiai lankosi bibliotekose ir teatro spektakliuose. Taip pat daug dėmesio skiriama koncertams (juos lanko 71 proc.) ir krašto kultūrinių tradicijų gaivinimui bei istorinio paveldo puoselėjimui skirtiems renginiams. Rečiausiai, tik kartą kitą per keletą metų užsukama į muziejus.

Kultūros įstaigose nesilankoma dėl trijų pagrindinių priežasčių: per skurdus įstaigų paslaugų spektras, nėra poreikio, intereso ir įpročio tai daryti, per brangios paslaugos. Kultūros įstaigose lankomasi norint praleisti laisvalaikį, dėl to, kad domimasi kultūra ir menu, arba tiesiog iš snobizmo, kai norima pasižiūrėti naują gastrolinį spektaklį, koncertą, parodą, apie kuriuos daug kalbama, rašoma. Pastarasis faktorius yra lemiamas viliojant žmones į kultūros renginius, nes dauguma respondentų teigė, jog dažniau apsilankytų tuose renginiuose, apie kuriuos gautų išsamesnės informacijos.

Populiariausias atsakymas vertinant kultūros įstaigų veiklą buvo "patinka ne viskas" arba "nežinau, sunku pasakyti".

Kultūros įstaigos dirba geriau

Daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, jog per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos kultūros įstaigos pradėjo dirbti geriau, o jų darbuotojai sugeba sudominti, pritraukti gyventojus, taiko patrauklias darbo formas.

Bibliotekose daugiau kaip pusė apklaustųjų lankosi, norėdami paskaityti grožinės bei įvairių sričių mokslinės literatūros, laikraščių ir žurnalų.

51 proc. respondentų mano, jog muziejų Klaipėdoje pakanka, o jeigu trūksta, tai tik iš tiesų įdomių ir gerų muziejų. Labai įdomia pavadinta tik Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija, visų kitų muziejų ekspozicijos - pakankamai įdomios.

45 proc. apklaustųjų mano, jog Klaipėdoje užtenka kino teatrų, tačiau 29 proc. pasigedo alternatyvų kiną pristatančių kino teatrų.

32 proc. apklaustųjų mieste trūksta iš tiesų šiuolaikiško teatro, 29 proc. mano, kad teatrų pakanka, 20 proc. pageidautų daugiau teatro trupių. Populiariausias Klaipėdoje yra Dramos teatras. Jame retkarčiais lankosi 64 proc. respondentų. 61 proc. - retkarčiais žiūri gastrolinius spektaklius. Muzikinio teatro spektakliuose retkarčiais lankosi 57 proc. apklaustųjų. Mažiausiai lankomasi A. Mažono pantomimos teatro spektakliuose, lėlių bei jaunimo teatrų vaidinimuose.

Apklaustieji klaipėdiečiai labiausiai vertina pramoginės muzikos koncertus. Gana aukšti klasikinės muzikos reitingai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų teigiamai įvertino Klaipėdos koncertų salės veiklą. Šiek tiek mažiau nei klasikinę muziką klaipėdiečiai mėgsta džiazą ir liaudies melodijas.

Mėgstamiausias Džiazo festivalis

Įdomiausiais pastarųjų metų kultūriniais renginiais respondentai įvardijo didžiausias uostamiesčio šventes "Europiadą", burlaivių regatą "The Tall Ships' Races Baltic", Jūros šventę ir Džiazo festivalį. Masinėse šventėse klaipėdiečiai mielai lankosi, kartais lankosi kalendorinėse šventėse ir nemėgsta atmintinų dienų minėjimų.

Vertindami tradicinius kultūros renginius respondentai pasirinko tik du atsakymus iš keturių: arba "patinka", arba "nežinau, sunku pasakyti".

Labiausiai klaipėdiečiams patinka Klaipėdos pilies džiazo festivalis (67 proc.), 54 proc. apklaustųjų mėgsta Jūros šventę, trečioje vietoje - gatvės teatrų festivalis "Šermukšnis".

Net 73 proc. apklaustųjų nežino, jog vyksta toks tarptautinis renginys kaip "Novelės ruduo", 69 proc.respondentų nieko negirdėjo apie Vokiečių kultūros dienas, taip pat klaipėdiečiams trūksta informacijos apie tarptautinį lėlių teatrų festivalį "Karakumų asilėlis", šiuolaikinės muzikos festivalį "Permainų muzika", etnokultūros festivalį "Žuvys išgalvojo giesmes".

Informacija - iš spaudos

Apklausos rengėjams buvo šiek tiek netikėta sužinoti, jog dauguma respondentų informacijos apie kultūros renginius ieško ir 77 proc. ją sužino iš spaudos arba draugų, pažįstamų (58 proc.), internetas liko trečioje vietoje. Jame informaciją randa 44 proc. apklaustųjų, tačiau tik 12 proc. atsiverčia kultūros įstaigų portalus internete. Apie 30 procentų apklaustųjų teigiamai įvertino dienraščio "Vakarų ekspresas" kultūros priedą "Kultūros uostas".

Senamiesčiui - pilį

Klaipėdos senamiestyje klaipėdiečiai dažniausiai lankosi tuomet, kai vyksta vieši renginiai. Mėgstamiausios erdvės - krantinės, piliavietė ir Kruizinių laivų terminalas, kultūrinės įstaigos, kartais lankomasi kavinėse, retai - Jono kalnelyje, Meno kiemo renginiuose.

Pusė apklaustųjų senamiestyje pasigenda meninių objektų (skulptūrų, instaliacijų), renginių, žmonių, viešųjų erdvių, žaliųjų plotų ir parkų.

63 proc. respondentų įsitikinę, jog suaktyvinti senamiesčio gyvenimą galėtų renginiai, taip pat laukiamas blusų turgus, jachtų regatos, tikimasi sumažintų kainų kavinėse.

Kartu su kultūros paslaugų vertinimo anketa atlikta ir miestelėnų apklausa dėl Klaipėdos piliavietės. 88 proc. respondentų sutiko, jog piliavietės teritoriją reikia tvarkyti, absoliuti dauguma pritarė, kad būtų atkurti pilies gynybiniai įtvirtinimai bei gynybinis griovys, sutvarkyta pilies aikštė ir atkurta XVII-XVIII a. buvusi pilis pagal išlikusius autentiškus brėžinius.

"Popsas" nusibodo

Goda GIEDRAITYTĖ, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja

Apklausos rezultatai atskleidė, kad mažiausiai informacijos klaipėdiečiai turi apie kultūros įstaigų vykdomas edukacines programas, nemokamus užsiėmimus. Taip pat paaiškėjo, jog itin aktualus informacijos sklaidos klausimas. Manėme, kad daugiau miestiečių ieško informacijos internete ir siekėme, kad visos kultūros įstaigos turėtų savo internetines svetaines. Iš tyrimo paaiškėjo, jog reikia plėsti reklaminį lauką spaudoje.

Be atsakymų į anketas sulaukėme ir gana daug pasiūlymų. Juose respondentai pageidauja mažiau masinių "švyturio šalies" renginių, geriau daugiau mežesnių, bet kokybiškesnių renginių. Prašoma atsisakyti "popsinio" Jūros šventės varianto, grąžinti į šios šventės rėmus gatvės teatrų festivalį "Šermukšnis" arba išplėsti jį, kad vyktų visą mėnesį. Daug žmonių pageidauja, kad būtų įrengta daugiau vaikų žaidimų aikštelių. Miestelėnams patiko kalėdinė akcija, kai buvo aprengtos mažosios skulptūros, norėtų daugiau panašių akcijų. Taip pat klaipėdiečiai pasigenda viešų meno, kultūros žmonių diskusijų.

Racionali ir gera idėja - sukurti Klaipėdos kultūros įstaigų pasą, su kuriuo už mažesnį mokestį lankytojas galėtų apsilankyti keliose skirtingose kultūros įstaigose.

Jurga PETRONYTĖ