Kokia spalva tinka teatrui?

Paklausėme praeivių, ar jiems patinka dabartinė teatro spalva, ar anksčiau buvo gražesnė.

Klaipėdos dramos teatras, 2018 metais švęsiantis savo 200 metų gyvavimo sukaktį, restauratorių dėka atgimsta visa savo didybe it feniksas iš pelenų. Tačiau tarp miestiečių užvirė karštos diskusijos, ar teatro fasadui parinkta tinkama spalva. Vieniems ji kelia pasigėrėjimą, kitiems - pasišlykštėjimą ir traumuoja dvasiškai, o specialistai teigia, jog atgaivinta autentiška fasado spalva.

Pirmasis žibalo į ugnį įpylė žinomas seksologas Pragiedrulis Velička. Savo laiške redakcijai jis dėsto, kodėl, užsukęs į Teatro aikštę, neteko žado.

Kas tai - spjūvis istorijai, architektūros paminklui? Kas sau leido, kas sugalvojo "š..." spalvos derinį? Tuomet reikia ir Taravos Anikės veidą uždažyti ruda spalva. Pragiedrulis VELIČKA

Nuo 1954-ųjų, kai tėvas pirmą kartą atvedė jį į šį istorinį miesto pastatą, Dramos teatras jam tapo trečiąja meile po tėvų ir Tėvynės. O dabar jis pamatė "kažkokį ryškiai tamsiai rudos spalvos "svetimkūnį" buvusio mielo akiai šviesaus rūmo vietoje".

"Kas tai - spjūvis istorijai, architektūros paminklui? Kas sau leido, kas sugalvojo "š..." spalvos derinį? Tuomet reikia ir Taravos Anikės veidą uždažyti ruda spalva... Klaipėdos kraštui visiškai nebūdinga spalva užteplioti pastatą, skleidžiantį šviesą Dvasiai, tikrai reiškia pasaulio pabaigą", - piktinasi klaipėdietis, manantis, kad esą nebeliko kur mieste paganyti sielos, ir kad autentišką Klaipėdą prisiminsime tik iš senų nuotraukų ir knygų.

"Vaikams motina graži"

"Niekas daugiau dėl teatro spalvų nesiskundė, o aktoriai ir visas personalas gėrisi išryškintomis jo eksterjero detalėmis. Ne taip paprasta su tomis spalvomis, prisimenu, kaip anksčiau dažydavome pastatą - irgi tik patvirtinus paveldosaugininkams. Sovietmečiu buvo madingos kitos spalvos. Na, atsiprašau, jei kažkam nepatinka", - sakė teatro direktorius Gediminas Pranckūnas.

Gal daugeliui klaipėdiečių patiktų rožinė spalva, bet vargu ar galima ja nudažyti teatrą. Jeigu kiekvienas dažytų jį "savo" spalvomis, būtų absurdas. Ignas KAZAKEVIČIUS, menotyrininkas

Jis didžiuojasi, jog Klaipėdos dramos teatras yra vienas seniausių pastatų Lietuvoje, ir kad tapo traukos centru. Direktorius palygino jį su motina, kuri priglaudžia prie savęs visus miestiečius, ir patikino, jog po restauracijos teatras duris plačiai turėtų atverti 2015 metų spalį.

Apie spalvą "š"

P. Velička teigia, jog ruda spalva "varo į depresiją". Ką apie tai mano psichologas Kęstutis Ridikas?

"Žinoma, kad spalvos veikia mūsų psichiką ir nuotaiką. Spalvos poveikis priklauso nuo atspalvio, nuo apšvietimo, koks daiktas kaip nudažytas. Yra universalių dalykų: vienos spalvos ramina, kitos aktyvina; pavyzdžiui, raudona spalva negali raminti. Yra ir individualus poveikis: gal žmogui kelia depresiją ruda spalva dėl to, kad ji kaip nors susijusi su kokiais nors asmeniniais išgyvenimais? Be abejonės, dailininkai geriau žino, kaip veikia spalvos", - sakė psichologas.

"Aišku, spalvos daro didžiulį poveikį, kelia įspūdžius, jausmus. Tuos dalykus tyrinėja psichofizikai. Net paveikslai nuo Renesanso laikų yra sukonstruoti siekiant išgauti perspektyvą tam tikra tvarka išdėstytu spalvų spektru: mėlyna nukelia į tolį, o šviesesni, rusvi, žemės tonai priartina, - sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Anot jo, paveldosaugininkų tyrimai grįsti istoriniais faktais, ir derėtų jais pasikliauti.

"Gal daugeliui klaipėdiečių patiktų rožinė spalva, bet vargu ar galima ja nudažyti teatrą. Jeigu kiekvienas dažytų jį "savo" spalvomis, būtų absurdas. Be to, pastato spalva visada yra derinama su gamtos varsomis ir kitais architektūros objektais", - teigė I. Kazakevičius, pridūręs, jog "š..." spalva tikrai yra kita nei teatro fasado, o šio spalvajam atrodo normaliai, nekliudo.

Niekas dėl teatro spalvų nesiskundė, o aktoriai ir visas personalas gėrisi išryškintomis jo eksterjero detalėmis. Gediminas PRANCKŪNAS, Klaipėdos dramos teatro direktorius

Kokia Klaipėdos spalva

"Tas derinys man kelia tam tikrų abejonių, nes ikonografija pateikia ne tokias spalvas. Bet kai kreipiausi į Kultūros paveldo departamentą, man buvo atsakyta, esą buvo atlikti kažkokie polichrominiai tyrimai, ir teatras nudažytas jų pagrindu. Man jų niekas nerodė, nors būtų įdomu pažiūrėti ir išgirsti argumentuotą nuomonę, kodėl pasirinkta tokia spalvinė gama, ką ji reiškia. Juk teatras buvo ne kartą atstatomas", - sakė istorikas Dainius Elertas, archeologų atliktus tyrimus pavadinęs intriga ir suabejojęs jų kokybe.

Jis atkreipė dėmesį į smulkius elementus, tarkime, Klaipėdos herbą, prisegtą ant teatro, ir suabejojo, ar jis seniau buvo išdažytas.

Pasak istoriko, nėra griežto uostamiestyje prieš kelis šimtmečius vyravusių pastatų spalvų apibrėžimo. Pavyzdžiui, užjūryje švediškų dažų asortimentas lėmė sodrų akvamariną, o štai Klaipėdoje pasirinkimo būta didesnio, nes turtingi miestelėnai galėjo sau daug ką leisti. Pastatai buvo įvairiausių spalvų, tą liudija išlikę XIX amžiaus pabaigos miesto vaizdai, o iš anksčiau spalvotų fotografijų nėra likę. Senosios Klaipėdos pastatų spalvos buvo geltona, ruda, prislopinta pilkšva, daug kur dominavo raudonos plytos, bet buvo ir tinkuotų pastatų.

Sprendžiant iš senamiesčio mažesniųjų pastatų, didelio spalvų margumyno nebuvo. O kalbant apie teatrą, ikonografija rodo, jog jo spalvos buvo gelsva, pilkšva ir balta. Tačiau iš nespalvotų piešinių ir graviūrų galima pasakyti nedaug.

Juodu ant balto

"Mes vykdėme projektinį sprendimą, kas parašyta juodu ant balto, vilniečiai restauratoriai darė tyrimus, rado pirmines autentiškas spalvas, ir nurodė mums atkurti pirminį teatro vaizdą", - sakė UAB "Pamario restauratorius" vadovas Aldas Kliukas.

Restauratoriaus išsakytą nuomonę patvirtino ir vilnietis projekto vadovas architektas Stanislovas Lukšas.

"Mes atlikome polichrominius tyrimus, atidengėme tinko sluoksnius ir pamatėme, kokia spalva buvo nudažyta siena. Bijau pameluoti, nugramdėme 9 ar 11 sluoksnių, ir bent prieš 100 metų teatro spalva turėjo būti tokia", - patikino jis.

"Teatras turi būti išskirtinis"

Aurelija ir Greta

Nebeatsimename, kokia spalva buvo anksčiau, tačiau dabar pastatas atrodo gražiai, traukia akį, švelni spalva. Jokios kritikos pasakyti nedrįstume, vertiname gerai. Malonu žiūrėti.

Monika

Dabartinė spalva labai negraži, kaip... nesakysiu, kas. Teatras turi būti šviesus, anksčiau eidavai per senamiestį, ir iš tolo švytėjo.

Antanas

Gyvesnė ir geresnė spalva dabar atrodo. Tuo labiau kad čia labai lankoma vieta. Ne tik man taip atrodo, daug kas iš mano kolegų sako, kad dabar pabrėžtinai matosi, jog čia dramos teatro pastatas, ne koks eilinis. Pažiūrėkite aplinkui - restoranai savo vietoje, o šis turi būti išskirtinis.

Anatolijus

Aišku, kad dabar gražiau atrodo - taigi naujai nudažytas pastatas yra puikus. Dailininkai žino tokias spalvas - Marso rudą ir šviesią ochrą. Atgijo aikštė. Šilta spalva.

Aloyzas

Aš esu vilnietis, tai senosios spalvos nežinau, bet ši man atrodo visai nieko. Nieko netrūksta atgimstančiam pastatui. Dabar ji ryški, vėliau išbluks, virs tokia pilka.