Knygos vaikams "Povandeninė istorija" atsiradimo istorija

Prieš tai mano paskutinioji knygelė „Sapnų Katytė“ (2012 metų knyga vaikams. – Redakcijos pastaba), kaip galima suprasti iš pavadinimo, buvo apie sapnus. Ir tos istorijos veiksmo vieta buvo kažkur labai aukštai debesyse. Taigi, po jos užsimaniau iš debesų nerti stačia galva žemyn į jūrą.

Man labai patinka žuvys, esu jų šiek tiek piešęs ir anksčiau. Tačiau ilgesnės istorijos apie žuvis dar nebuvau parašęs. O juk tai tokie šaunūs padarai! Juo labiau, kad ši mano istorija apie aštuonias koralines žuvis, kurios yra ypatingai spalvingos ir gražios.

Pavasarį daug keliavau todėl iliustracijas pradėjau piešti tik vasarą. Atrodytų, kad palankiausia vieta piešti šioms iliutracijoms turėtų buti po vandeniu. Tačiau, atlikęs keletą nesėkmingų eksperimentų savo sklidinoje vandens vonioje, nusprendžiau, kad geriau jau piešiu sausumoje. Kaip ir visada. Žinoma, po vandeniu akvareliniai dažai tikrai gražiai liejasi. Tik kad ant popieriaus nieko nelieka.

Taigi sėdau prie savo darbo stalo ir už lango linksmai šviečiant saulei, kibau į darbą. Aišku, visiškai be vandens nepavyko išsiversti, nes piešiant vandeniniais (akvarelinias dažais) jis tiesiog būtinas. Todėl ant mano stalo visada stovėjo didelis stiklainis vandens. Popieriui sudrėkinti, dažams skiesti ir teptukams išplauti.

Ši knygelė skirta visiems, kurie mėgsta keliauti, plaukioti, taip pat tiems, kuriems patinka mėlyna jūros ir žydro dangaus spalva. Kad žuvelėms būtų ką veikti, daviau joms darbo. Tvarkyti po audrų sujauktą jūrą. O, kad būtų dar sunkiau, jūros dugne apgyvendinau nelabai draugišką aštuonkojį. Taigi tokį padarą, kuris turi aštuonias kojas, lygiai tiek kiek ir žuvų. Aštuonkojo kojas apmoviau aštuoniais batais. Aš šiuo metu turiu lygiai keturias poras batų, taigi visus tuos batus, pasidėjęs ant darbo stalo ir nupaišiau.

Ši istorija dar ir apie draugystę ir apie tai, kaip paprasta ir lengva, net ir atrodytų patį nedraugiškiausią padarą pasaulyje, paversti geriausiu savo draugu.