Klaipėdos kultūra atsinaujina ir atsijaunina

Metų sandūroje apžvelgiame reikšmingiausius, įsimintiniausius, originaliausius praėjusių metų kultūros ir meno projektus, pristatome Klaipėdos kūrėjų ateities planus ir vizijas.

Ugnis ant stogo ir kūryboje

Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas atsiduso, jog 2004-ieji teatrui buvo raudono gaidžio metai, nes net du kartus degė pastato stogas. "Tačiau šie metai buvo ir kūrybinio pakilimo laikas, aktoriams atnešęs kūrybinį džiaugsmą bei pripažinimą, o žiūrovams - net penkis premjerinius spektaklius, - džiaugėsi įstaigos vadovas. Uostamiesčio teatro scenoje O. Koršunovo režisuotas "Šaltas vaikas" pripažintas geriausiu šalies teatro kūriniu. Už aktorinius darbus šiame spektaklyje Aukso kryžiais apdovanoti net trys aktoriai E. Barauskaitė, N. Savičenko, I. Reklaitis bei pats režisierius O. Koršunovas.

Pirmą kartą šiemet uostamiesčio scenoje dirbo režisierė D. Tamulevičiūtė. Jos režisuotas spektaklis "Viskas apie moteris", pasak teatro vadovo G. Pranckūno, atskleidė naujas aktorių N. Savičenko, R. Šaltenytės, V. Leonavičiūtės talento briaunas.

"Džiaugiuosi šiemet scenoje debiutavusiais net net trimis nacionalinės dramaturgijos pastatymais - I. Šeiniaus "Kupreliu" ir G. Grajausko "Rezervatu" bei metus užbaigusiu labai muzikaliu spektakliu vaikams J. Marcinkevičiaus "Princo, bocmano ir jungos nuotykiai". Gaila, kad nelaimė su ugnimi sutrukdė režisieriaus B. Šarkos kūrybinį darbą. Jo statyto spektaklio "Karalius Lyras" premjera nukelta į kitus metus", - sakė G. Pranckūnas.

Ateinančiais metais teatro planuose - režisierių P. Gaidžio, A. Vizgirdos kuriami spektakliai. K. Anderseno metais paskelbtais 2005-aisiais vaikus nudžiugins scenoje atgysiantys šio rašytojo pasakų personažai.

"Norime, kad Klaipėdos dramos teatro scenoje atsirastų naujų neeilinių spektaklių. Todėl tariamės su režisieriumi G. Varnu, kitais garsiais šalies bei artimiausių kaimyninių šalių režisieriais", - sakė G. Pranckūnas.

Atgims B. Gorbulskio ir A. Raudonikio kūryba

Muzikinio teatro vadovas maestro S. Domarkas 2004-uosius metus apibendrino kaip vaisingą ir kūrybingą laiką. Šiemet teatro repertuarą papildė originalus šiuolaikinis miuziklas pagal G. Mopasano kūrinį "O, mielas, drauge", dvi operetės A. Mocarto "Figaro vedybos" ir I. Kalmano "Čardašo karalienė", debiutavusios tradicinio festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" metu.

Uostamiesčio teatro scenoje O. Koršunovo režisuotas "Šaltas vaikas" pripažintas geriausiu šalies teatro kūriniu. Už aktorinius darbus šiame spektaklyje Aukso kryžiais apdovanoti net trys aktoriai (iš kairės) E. Barauskaitė, N. Savičenko, I. Reklaitis

Maestro vadovaujamas Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras šiemet atliko sudėtingus Šostakovičiaus kūrinius Penktąją simfoniją ir Koncertą smuikui bei orkestrui.

"Man asmeniškai šie metai taip pat buvo reikšmingi, nes drauge su poetu Gintaru Grajausku ir muzikologe Daiva Kšaniene buvau tituluotas miesto kultūros magistru", - prisiminė S. Domarkas.

Ateinančiais metais, pasak vadovo, Muzikinis teatras vėl aktyviai kurs nacionalinius scenos veikalus. Numatytas B. Gorbulskio vieno veiksmo miuziklo "Mimoza" pastatymas, teatrinis choreografinis vaidinimas pagal A. Raudonikio dainas, naujos A. Žigaitytės operos "Frankenšteinas" bei V. Juozapaičio operos "Čičinskas" premjeros. Repertuarą turėtų papildyti šiuolaikinio latvių kompozitoriaus Z. Liepinš opera "Paryžiaus katedra", P. Maskanio opera "Kaimo garbė", baletas vaikams "Daktaras Aiskauda". Festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" kitamet publikai pristatys geriausius šalies dainininkus.

Atvyks "Kabaretas" ir F. Kirkorovas

Reikšmingiausiu uostamiesčio muzikinio gyvenimo įvykiu prieš pat Kalėdas tapo - rekonstruotos Klaipėdos koncertų salės atidarymas. Pasak Muzikos centro direktoriaus A. Lenkausko, šiuo metu Koncertų salėje vykstantis festivalis "Muzika sugrįžta" tapo ryškiausia Klaipėdos muzikinio gyvenimo žvaigžde šiais metais. "Tikimės, kad ji sužibs ir kitamet, apdovanodama klaipėdiečius džiazo, kamerinės, chorinės muzikos bei stambių muzikinių formų koncertais".

Direkturius užtikrino, kad kitąmet akademinės muzikos melomanai sulauks įspūdingo, jubiliejinio festivalio "Muzikos pavasaris", o jei fondai skirs paramą - ir pavienių pasaulinio garso atlikėjų pasirodymų. A. Lenkauskas išdavė paslaptį, jog šiuo metu deramasi su Kauno muzikiniu teatru dėl miuziklo "Kabaretas" pristatymo Klaipėdos koncertų salėje.

Muzikinio teatro repertuarą šiemet papildęs originalus šiuolaikinis miuziklas pagal G. Mopasano kūrinį "O, mielas, drauge" žiūrovus nustebino netikėta stilistika

Žvejų rūmuose, kaip ir iki šiol, vyks pramoginės muzikos koncertai. Kitamet į šią salę turėtų atvykti F. Kirkorovas, garsūs Rusijos humoristai, numatyti E. Nekrošiaus stambių formų spektaklių pristatymai.

"Rengiamės Muzikos centro reorganizacijai. Nuo balandžio 1 d. jis bus įšskaidytas į dvi įstaigas - koncertinę organizaciją Klaipėdos koncertų salė ir kultūros centrą Žvejų rūmai, - sakė pašnekovas.

Dailė išaugs parodų sales

Klaipėdos menotyrininkai Kristina Jokubavičienė ir Ignas Kazakevičius reikšmingiausiu šių metų įvykiu dailės pasaulyje vienbalsiai įvardino Paveikslų galerijoje atidarytą ilgalaikę parodą "Trys Klaipėdos dailės dešimtmečiai". "Visa, ką geriausio sukurė uostamiesčio dailininkai per pastaruosius tris dešimtmečius yra šioje ekspozicijoje. Šis projektas teikia vilčių, jog ateityje bus įkurta nuolatinė mūsų miesto dailininkų kūrybos galerija", - sakė pašnekovai.

K. Jokubavičienė dar išskyrė pomirtinę tapytojo Algimanto Jusionio kūrybos parodą, vasarą surengtą Klaipėdos dailės parodų rūmuose. "Rodos, visi žinojome ką ir kaip kūrė šis menininkas, tačiau ši ekspozicija pirmąsyk taip plačiai ir išsamiai atskleidė A. Jusionio kūrybos apimtis", - sakė menotyrininkė.

Svariausias šių metų P. Domšaičio galerijos darbo rezultatas, anot įstaigos vedėjos K. Jokubavičienės, - išleistas leidinys apie šį dailininką. "Kitais metais ruošiamės iškilmingam P. Domšaičio 125-ųjų gimimo metinių paminėjimui rugsėjo mėnesį, bei su šia data susijusiems renginiams visus metus", - sakė K. Jokubavičienė.

Kultūrų komunikacijų centrui (buvusiems Menininkų namams) vadovaujantis I. Kazakevičius išskyrė tarptautinius įstaigos projektus, sujungusius įvairias meno šakas. "Įsimintinais įvykiais tapo instaliacija "Likvidacija", alternatyvaus kino klubo užuomazgas inspiravęs festivalis "Berlyno kino dienos", miesto uosto identiteto analizei skirta konferencija "Neužšąlanti kultūra" bei konceptualus fotografijos projektas "Erozija", - sakė direktorius.

"Kitamet Kultūrų komunikacijų centras ketina sudrebinti uostamiesčio kultūrinį gyvenimą netikėtais Vokiečių kultūros dienų renginiais, eksperimentiniais Baltijos šalių (Estiją, Latviją, Lietuvą) šiuolaikinio meno projektais "Džiazuojantis estampas", "Komunikacija/spalva". Centro inicijuojamas projektas "Pamirštos vietos" praplės Klaipėdos miesto kultūrines erdves, meno, folkloro renginiais atgaivins jo dykras ir griuvėsius", - nubrėžė Kultūrų komunikacijų centro veiklos gaires aiteinančiais metais I. Kazakevičius.

Naujos kultūros politikos gairės

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės manymu šiais metais miesto kultūrinis gyvenimas stipriai atsinaujino.

"Iš esmės savo veiklos kryptį pakeitė buvę Klaipėdos menininkų namai persivadinę į Kultūrų komunikacijų centrą. Muzikos centro reorganizacija ir Klaipėdos koncertų salės rekonstrukcija diktuoja kokybinius pokyčius Klaipėdos muzikiniame gyvenime. Jauni žmonės, dailės parodų kuratoriai šiemet labai suaktyvino ir atnaujino Dailės parodų rūmų veiklą. Ypač įsimintinas jų projektas "Grafifitai", pritraukęs į rūmus daugybę jaunų kūrybingų žmonių. Daug vilčių teikia menininkų grupės "Žuvies akis" projektai, įliejantys į miesto kultūrinį gyvenimą jaunatviškos ekspresijos", - vardino valdininkė.

Džiazo festivalis, Jūros šventė, folkloro festivalis "Parbėg laivelis", kitos tradicinės miesto šventės, N. Laužikienės nuomone, jau pasiekusios gana aukštą kokybės lygį. "Norėtųsi, kad jos nekeistų savo krypties, gyvuotų ir džiugintų klaipėdiečius bei miesto svečius naujais projektais. Norėčiau palinkėti, kad nauji renginiai bei šventės atrastų naujas erdves kultūrai. Antrasis Rudens sezonas bei mažųjų formų kino festivalis "Tinklai" sėkmingai "prijaukina" buvusį Tabako fabriką. Naujas Adrijos ir Baltijos jūrų šalių šiuolaikinio meno projektas "SEAS" atvėrė kelius į menininkams neįprastą uosto erdvę.

Visoje Europos sąjngoje šiuo metu itin diskutuojama kultūros, verslo, uosto struktūrų vienybės idėja šiemet buvo iškelta ir Klaipėdoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Neužšąlanti kultūra". Europinės patirties šiame integracijos procese ketiname pasisemti dalyvaudami euromiestų sąjungos rengiamo projekto "Kultūros įtaka miesto ekonominiam gyvenimui" antrajame etape", - minėjo pašnekovė.

Ateinantys metai, pasak N. Laužikienės, bus pereinamasis laikotarpis formuojant 2006-2010 m. uostamiesčio kultūros politikos ir strategijos kryptis. "Dabar mūsų tikslai - efektyvus kultūrinio gyvenimo atsinaujinimas, naujų erdvių kūrimas, kultūros plėtra bei integracija į kitas visuomeninio gyvenimo sferas", - sakė Kultūros skyriaus vedėja.

Jurga PETRONYTĖ