Klaipėdos koncertų salėje - opera „Mozartas ir Salieri“

Fortepijono virtuozo Alexanderio Paley‘aus inicijuotas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas tampa vienu didžiausių šiemetinio festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ iššūkių. Pianistas, kuris yra didelis operos žanro gerbėjas bei žinovas, pasiūlė atlikti klavyrinę operos „Mozartas ir Salieri“ versiją. Joje solistams pritars ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambins pats A. Paley. Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kurs jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas ir Eugenijus Chrebtovas. Pastatyme taip pat dalyvaus Paulius Pancekauskas (fortepijonas). Originalo kalba (rusų) atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys bus skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką. Spektaklio režisierius – Valentinas Masalskis, scenografijos ir kostiumų dailininkė – Renata Valčik.

Pasak A. Paley, „Klaipėdoje bus parodyta labai retai statoma originali kompozitoriaus versija. Ją jau esu atlikęs JAV, Austrijoje ir Moldavijoje. Tai geniali muzika. Mano nuomone, ji geriau skamba su fortepijonu, nei su orkestru.“

N. Rimskis Korsakovas savo operoje „Mozartas ir Salieri“ panaudojo citatas iš Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrinių „Requiem“ bei operos „Don Žuanas“. A. Paley atliks „Requiem“ dalį „Lacrimosa“ Franzo Liszto perdirbime fortepijonui solo. Į Rimskio Korsakovo operą pianistas įpins ir lėtąją dalį iš Mozarto fortepijoninės sonatos.

A. Paley kovo mėnesį Vilniuje jau turėjo pirmąsias repeticijas su solistais. Jo nuomone, E. Chrebtovas ir M. Jankauskas dirba labai profesionaliai. „Chrebtovas turi labai gražų balsą, o Jankauskas – vaidinimo dramos spektakliuose praktiką“. Pianistas džiaugiasi ir kūrybine partneryste su režisieriumi Valentinu Masalskiu. „Pirmą kartą gyvenime dirbu su tikru režisieriumi“, – teigia jis.

N. Rimskio Korsakovo opera „Mozartas ir Salieri“ sukurta 1897 metais Aleksandro Puškino dramos tekstu. Genialus A. Puškino tekstas idealiai tiko N. Rimskio Korsakovo operos libretui – kompozitorius nepakeitė nei vieno žodžio. Operos premjeroje, kuri įvyko 1898 metais Maskvoje, Salieri partiją dainavo garsus rusų solistas Fiodoras Šaliapinas, vėliau ne kartą atlikęs šį kūrinį kaip monodramą (Mozarto partijos diapazonas taip pat jam tiko).

Operoje, kurios veiksmas vyksta Vienoje XVIII a. pabaigoje, susitinka skirtingo tipo menininkai: Mozartas – šviesus, tyras, nešykštus ir kilnus, Salieri – racionalistas ir dogmatikas, fanatiškas ir nuožmus, linkstantis į nusikaltimą. Taip ir įvyksta: „pavyduliautojas“ Salieri nunuodija Mozartą.

Šis A. Puškino sukurtas mitas, priartintas prie meninės tiesos, Salieri pasmerkė visuotinei paniekai, padariusiai įtaką jo, kaip kompozitoriaus, veiksnumui. „Tu, Mozartai, Dievas. Tik pats to nežinai“, – tvirtino Salieri Puškino dramos personažo lūpomis. Vienas stipriausių to laikmečio vokalinės muzikos kūrėjų Salieri buvo neabejotinai rimtas Mozarto varžovas. Jis turėjo ne tik geresnę tarnybą dvare, bet ir buvo autoritetingas kompozicijos mokytojas. Salieri pašventė savo gyvenimą muzikai ir pasiekė sėkmę tik darbu. Susitikęs su Mozartu jis pajuto pavydą ir pyktį, kad neapsakomai didis talentas suteiktas tokiam nerūpestingam žmogui, kuriam muzikos kūrimas lyg žaidimas.

Puškino dramoje Mozartas primena Salieri, kad „genijus ir piktadarybė – du nesuderinami dalykai”, tačiau konkurentas jam įberia nuodų. Mozartas atlieka ištraukas iš savo „Requiem“, kurios sugraudina Salieri. Kai Mozartas pasijaučia sunegalavęs ir išeina, Salieri neduoda ramybės Mozarto žodžiai: nejaugi jis teisus ir Salieri ne genijus?..

Du operos „Mozartas ir Salieri“ spektakliai Klaipėdos koncertų salėje vyks balandžio 12 ir 13 dienomis (penktadienį ir šeštadienį). Jų pradžia 18 valandą.