Klaipėdos koncertų salėje - Algimanto Žičkaus paveikslų paroda

Vienuose paveiksluose jis atspindi prisiminimus iš egzotinių kelionių, kituose vaizduoja figūrines žmonių kompozicijas, trečiuose - akimirkas iš kaimo gyvenimo, kuriame neatsiejama dalis - arkliai.

"Paveikslų, kuriuose vaizduoju arklius, esu nutapęs 34, dalį jų esu padovanojęs draugams bei artimiesiems", - sakė A. Žičkus.

Pasak menotyrininko, Lietuvos dailininkų sąjungos nario Petro Šmito, labai reikšminga, kad A. Žičkus arklius tapo labai charakteringus ne tik kūno formomis, bet ir akimis, galvos posūkiu.

"Vienus paveikslus jis labiau išbaigia, kitus tapo labiau egzotiškos formos. Algimanto Žičkaus tapyba yra vienaplanė, gana dekoratyvi, o piešinys gana drąsus, laisvas ir apibendrintos formos. Sunku būtų pripažinti, kad kai kurie jo paveikslai yra nutapyti savamokslio. Jam siūlau suteikti meno kūrėjo statusą", - teigė P. Šmitas.

A. Žičkus tapyti pradėjo dar mokydamasis Klaipėdos politechnikume. Tarnaudamas kariuomenėje, leido sienlaikraščius, projektavo patalpų interjerus.

Įdomu, kad A. Žičkus visą gyvenimą dirbo vadovaujamą darbą (ėjo ir AB "Klaipėdos nafta" technikos direktoriaus pareigas), tačiau nuo meno niekada nenutolo - dar 1979 m. buvo priimtas į tuometinę Lietuvių liaudies meno draugiją (dabar - Lietuvos tautodailės sąjunga). Nuo 1980 m. jis šešerius metus buvo Žemaitijos skyriaus valdybos nariu.

A. Žičkus laisvu nuo savo darbo metu konstravo įvairius baldus ir juos puošė savitais drožinių ornamentais, kartušais. Surengė dvi savo medžio dirbinių parodas.

Jo namai pilni paties rankomis padarytų baldų, dekoruotų įvairiais kruopščiais reljefais. Tai veidrodžių rėmai, stalų tekintos kojos, kėdžių kojos ir atramos, spintų kraštai, indaujų durys, židinio medinė apdaila, laiptų turėklai, laikrodžių korpusai ir kt. Jo tautodailei būdingi dekoro bruožai: simetriškumas, aiški ornamento struktūra.