Klaipėdos grožį temdo ekologijos trūkumas

"Vakarų ekspresas" tęsia pokalbių ciklą "Klaipėdos TOP-10", kuriuo siekia išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.

Asociacijos "Žalia banga" pirmininkė Dalia Žukienė mano, kad uostamiestis galėtų didžiuotis savo žaliaisiais plotais ir vandens telkiniais tik tuomet, jei juos prižiūrėtų, o ne paliktų likimo valiai, kaip yra dabar.

Anot jos, Klaipėda architektūriniu požiūriu yra nereikšminga - uostamiestyje nėra pastatų, kurie viliotų turistų srautus, o ir mes patys nesidžiaugiame jais užvertę galvas. Tą turėtume pripažinti, nes nė iš tolo negalime lygintis nei su Ryga, nei su Vilniumi, nekalbant apie kokią Barseloną.

D. Žukienės nuomone, tokiu atveju lieka ekologiniai ir gamtosauginiai dalykai.

"Deja, didžiuotis savo parkais ir skverais taip pat negalime. Jei greitai reiktų išvardinti vietas, džiuginančias klaipėdiečių akis, vargu ar į galvą šautų girtis Jono kalneliu ar Skulptūrų parku. Tai yra tiesiog vietos, kuriose daug žalumos ir augalų. Mūsų parkai negražinami, į juos neinvestuojama. Kaip būtų nuostabu, jei mieste kas kilometrą atsivertų vaizdai į išpuoselėtus skverelius. Naujų kurti gal ir nereikėtų, užtektų pasirūpinti jau esančiais. Kodėl, pavyzdžiui, Klaipėdoje koks nors europarlamentaras negalėtų pastatyti savo suolelio, kuris jo vardu būtų žymimas? O gal juo pasektų ir žinomi klaipėdiečiai, menininkai, aktoriai..." - sako pokalbininkė.

Ji atkreipia dėmesį į augalijos įvairovės trūkumą. Visa laimė, kad dabar yra galimybė atsivežti medžius, 12-15 metų jau paaugintus, o ne ūglius, kuriuos ypač greitai nulaužydavo vandalai.

"Visgi Klaipėdos augalijai žavesio dar trūksta. Galiu pagirti vietą prie "Akropolio", Martyno Mažvydo alėją", - teigė D. Žukienė.

Ji akcentuoja ir vandens telkinius - Klaipėdoje yra daug tvenkinių.

"Turime Danės upę, bet ji dvokia. Sakykim, miestas ruošiasi kokiam nors renginiui, vyksiančiam šioje upėje. Kartu būtų galima ruošis ir bendram projektui, kurio metu Danė būtų švarinama. Jei jau miestas siekia naudos ir investicijų su Danės pagalba, tai būkit malonūs, atseikėkit iš pelno ir pačiai upei. Štai dabar temps "Meridianą" į kitą vietą, o tai, kad po juo yra apie metrą šiukšlių, niekas net nešneka. Didžiausiu košmaru vadinu atbulus suolelius prie atnaujintų Danės krantinių. Tai yra antroji blogybė po upės susiaurinimo", - sako "Žalios bangos" vadovė.

Jai širdį skauda ir dėl pasmirdusių Kuršių marių - esą jei koks turistas pabandytų prie jachtų klubo įbristi į vandenį, kojas valytųsi ilgai.

"Kuršių marių ir Baltijos jūros sąsiauris Melnragėje, po paskutinio apsilankymo man paliko "įspūdį". Pajutau didelę gėdą. Išasfaltavo automobilių aikštelę, o aplinką pamiršo. Jokio užrašo, skelbiančio apie šių vandenų susiliejimą, o juk tai išskirtinė vieta! Šalia - aptverti pastatai išdaužytais langais. Tokios vietos turėtų būti išpustytos, iščiustytos. Juk jas užsieniečiams reikėtų rodyti, didžiuotis. Uosto įmonės dirba pelningai, bet iki šiol vietoje, kur įplaukia ir išplaukia laivai, yra nemiela ir nesmagu.

Visgi klaipėdiečiai turėtų įvertinti tai, kad jie gali stebėti reikšmingus gamtos pokyčius - ką jūrą išdarinėja su krantu, kaip kasdien jį keičia. Tai unikalu ir nepakartojama. Įvertinkime ir galimybę per 15 minučių pasiekti pajūrį, kai kiti iki jo važiuoja šimtus kilometrų", - sako D. Žukienė.