"Klaipėdoje žmonės daugiau žiūri į naujus drabužius nei į paveikslus"

2008-02-22 12:00

Jaunas menininkas

"Kultūros uosto" pažinčių su Klaipėdoje gyvenančiais jaunaisiais menininkais ciklas tęsiasi jau visą mėnesį. Kol kas norint surasti pašnekovą žiburio neprireikė. Praeitą savaitę Klaipėdos savivaldybės bibliotekos Meno skyriuje savo kūrybos parodą pristatė 26-erių metų dailininkė Egidija Brinkytė.

Egidija, esate baigusi dailės kūrinių restauravimo ir konservavimo, dailės ir dizaino specialybes, o parodoje pristatote tapybos darbus. Kodėl įvairių sričių menininkai taip mėgsta tapyti?

Tapyba aliejiniais dažais - didžiausias mano pomėgis. Aš taip pat lieju akvareles, fotografuoju. O darbas mano susijęs su dizainu - kuriu virtuvinius baldus. Mielai dirbčiau meno kūrinių restauratore, deja, šios srities specialistų Lietuvoje - per daug. Darbo nėra.

Teko girdėti, kad Lietuvos tapybos restauratoriai sėkmingai dirba Italijoje. Ar pačiai nekilo noras išbandyti savo jėgas svetur?

Esu Lietuvos patriotė, netraukia manęs užsienis. Ką skinti braškes svetur, geriau jau aš dirbsiu pagal specialybę Lietuvoje. Žinoma, jeigu gaučiau pasiūlymą, susijusį su savo išsilavinimu - kodėl ne.

Klaipėdoje gyvenate trejus metus. Kokią nuomonę susidarėte apie šį miestą?

Esu gimusi Šilalės rajone, studijavau Kaune ir Šiauliuose, tačiau mane visada traukė Klaipėda. Kaunas man - per didelis, Šiauliai - pramoninis miestas. O Klaipėda turi nuostabią gamtą, jūrą. Man tai - labai svarbu. Labai daug laiko praleidžiu prie jūros, gamtoje pasisemiu įkvėpimo kūrybai.

Paminėjote, jog liejate ir akvareles, fotografuojate. Nuo ko priklauso, kada kokį žanrą renkatės?

Akvareles man patinka lieti vasarą, gamtoje, pleneruose. Fotoaparatą nešiojuosi nuolat ir fiksuoju tai, kas man pasirodo įdomu, patraukia dėmesį. Fotografuoju taip pat daugiausiai gamtoje, labai patinka fiksuoti objektus, paskendusius rūke arba lyjant. Man patinka tradicinis klaipėdietiškas niūrus oras. Nemėgstu, kai spigina saulė.

Kokios, jūsų nuomone, jauno menininko galimybės, perspektyvos Klaipėdoje?

Manau, kad galimybių atsiskleisti jaunam menininkui Klaipėdoje tikrai yra daug, tik reikia jų ieškoti ir jas išnaudoti. Gal šiek tiek trūksta informacijos.

Kokios informacijos trūksta?

Apie galerijų, kitų meno erdvių suteikiamas galimybes jaunam menininkui.

Kokie buvo pačios žygiai, norint surengti parodą?

Niekas man nieko nepasiūlė, pati ieškojau, kol suradau, kas man priimtina. Iš tiesų neteko labai daug vargti, tik reikėjo truputį eilėje palaukti, nes norinčiųjų parodyti savo kūrybą yra daug.

Kodėl parodą surengėte bibliotekoje, o ne meno galerijoje?

Bibliotekoje lankosi daugiau žmonių nei galerijose. Pastebėjau, kad Klaipėdoje žmonės ne itin vaikšto į parodas. Yra tik tam tikras ratas žmonių, kuriuos galima sutikti visose parodose. Kaune žmonės kur kas labiau domisi menu. Bent jau taip buvo mano studijų metais, gal dabar ir ten situacija pasikeitė.

Kaip manote, kodėl žmonės Klaipėdoje nelanko parodų. Gal trūksta informacijos?

Ne, informacijos tikrai netrūksta. Parodas reklamuoja ir laikraščiai, ir interneto tinklalapiai. Gal žmonės tiesiog nesidomi menu. Jiems labiau patinka apžiūrinėti naujus drabužius prekybos centrų parduotuvėse nei paveikslus galerijose.

Kas, jūsų manymu, galėtų sumažinti atotrūkį tarp meno ir visuomenės?

Galbūt visuomenę menu sudomintų įvairios akcijos, galbūt meną reikėtų pabandyti iškelti į visuomenines erdves, kad ir į tuos pačius prekybos centrus ar į gamtą vasaros metu. Nemanau, kad meno vertė ar menininko prestižas dėl to nukentėtų.

Gal pati turite minčių idėjų tokiems projektams?

Turiu, bet nenorėčiau atskleisti, nes tai gali būti neįgyvendinama.

Kodėl?

Dar nesugalvojau, kaip pateikti tai, ką sumaniau, kuo geresne forma.

Ar pati Klaipėdoje pažįstate kitus jaunus menininkus, gal turite draugų?

Ne.

Nesijaučiate vieniša?

Ne. Kūrybai draugijos nereikia, jai reikia vienatvės.

Kur tapote?

Ten, kur ir gyvenu - nuomojamame bute.

Bet juk aliejinių dažų ir kitų tapybos priemonių kvapai kenkia sveikatai. Nepasvajojate apie kūrybines dirbtuves?

Gyvenu šaltai, nes žiemą vasarą langai nuolat atlapoti. O jei ir turėčiau dirbtuves, tikriausiai jose apsigyvenčiau, kad galėčiau tapyti, kada panorėjusi, kad ir naktį.

Tapote naktį?

Taip, dažniausiai. O kada daugiau? Dieną dirbu, vakare norisi truputį pailsėti, su draugais susitikti. O tapau naktimis. Tiesa, apšvietimas nenatūralus, tačiau paskutinius potėpius galima užtepti ir dienos metu.

Ką tapote? Kokios temos, motyvai, spalvos jums artimos?

Tapau peizažus ir žmonių siluetus. Dabar išgyvenu mėlynąjį periodą, tad darbuose dominuoja mėlyna spalva.

Kodėl?

Čia tikriausiai dėstytojo Uoginto įtaka, jis labai mėgsta mėlyną spalvą. Ir pačioje Klaipėdoje, man atrodo, yra daug mėlynumo.

Kodėl Jūsų paveikslai - nedidelių formatų. Atrodo, jog dabar madingos kuo didesnės drobės?

Taip, žmonės dabar labiau mėgsta didelius paveikslus, nes madingas minimalistinis interjero stilius. Nemadinga apsikrauti daugybe mažų daiktų namuose. Todėl žmonės mieliau renkasi didelius paveikslus, tačiau man interjere labiau patinka daug mažesnio formato kūrinių, nei vienas didelis.

Dosjė