Klaipėdiečiai "Lie-tu-va" neskandavo.

Iškilmingas koncertas Muzikiniame teatre vainikavo 80-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių paminėjimą sausio 15-ąją.
Pakiliai publiką nuteikė pirmieji koncerto akordai - poetiškas aktorės R. Šaltenytės pasveikinimas bei Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro, Muzikinio teatro solistų ir choro artistų koncertą pradėjęs V. Konstantinovo kūrinys "Klaipėdietiškas fejerverkas" pagal XIX a. pab. Mažosios Lietuvos poeto G. Juozapaičio eiles. Oficialiai, tačiau nuoširdžiai, nuskambėjo miesto mero Rimanto Taraškevičiaus sveikinimas klaipėdiečiams, kuriame akcentuotas 1923-ųjų metų sukilimo reikšmingumas Klaipėdos kraštui ir Lietuvai, pasidžiaugta atsigaunančiu ir vis stipriau su kaimyninių šalių uostais konkuruojančiu Klaipėdos uostu, aktyvėjančiu kultūriniu gyvenimu, apgailestauta dėl nepakankamo valdžios dėmesio Vakarų regionui bei centralizacijos politikos. Formaliai Lietuvos Vyriausybės kancleris A. Z. Kaminskas perskaitė susirinkusiesiems LR ministro pirmininko A. Brazausko sveikinimą. Maloniai publika klausėsi J. Lekavičiaus kūrinio "Konradas Valenrodas", G. Kuprevičiaus operos "Prūsai" ištraukų.
Kvapą užgniaužė aktoriaus V. Paukštės, dėvinčio sutaną, pasirodymas scenoje. Po penkiolikos metų teatre vėl nuskambėjo J. Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" herojaus skanduotė "Lie-tu-va". Publika atsistojo. Tačiau šįkart Atgimimo laikotarpiu taip jaudinęs žodis nesuvirpėjo žiūrovų lūpose.
Koncerto įtampos kreivė ėmė kristi. Per valandą salėje išsėdėjusiems žiūrovams norėjosi pertraukos, tačiau jos nebuvo. Todėl M. K. Čiurlionio simfonija "Miške" ir solistų D. Kužmarskytės, V. Balsytės, M. Gylio atliekamos arijos iš operų jau neteikė malonumo. Koncertą palydėję aplodismentai salėje negriaudėjo, bravo niekas nešaukė, žiūrovai skirstėsi šiek tiek nusivylę per per daug užtęsta programa.