Kėdės-kiaušiniai, gulbės ir kiti A. Jakobseno atradimai

Architektūra ir dizainas

Klaipėdos paveikslų galerijoje užvakar atidarytos dvi žymiausio danų modernisto architekto ir dizainerio Arnės Jakobseno (Arne Jacobsen, 1902-1971 m.) kūrybos parodos "Kertiniai akmenys" ir "Mažasis Arne".

Visas Danijos architektūros ir dizaino kraštovaizdis gausiai paženklintas A. Jakobseno. Jo fantazijos ir nenuilstamo, penkis dešimtmečius trukusio, darbo pėdsakai liko tiek gatvės statiniuose, tiek kasdienio vartojimo daikteliuose, peržengė Danijos ribas ir įsitvirtino rinkoje kaip savotiški architektūros ir dizaino simboliai.

Šioje parodoje stenduose pristatomi A. Jakobseno projektuoti šeši architektūriniai objektai sudaro klasikinio XX a. dizaino ir architektūros branduolį, vadinami kertiniais ir nesenstančiais. Tai Kopenhagos apylinkėse esantys Belevue rajonas, Munkegardo mokykla, Rodovres rotušė, SAS karališkasis viešbutis, Danijos nacionalinis bankas ir Šv. Kotrynos koledžas Jungtinėje Karalystėje.

Griežti A. Jakobseno estetiniai reikalavimai jam buvo pelnę diktatoriaus vardą. Suprojektavęs pastatą, jis nepalikdavo nė menkiausios galimybės individualiems pakeitimams. Labiausiai jis neapkęsdavo interjere bereikalingų puošmenų, bodėjosi lėkštomis smulkmenomis ir atkakliai siekė modernios tobulybės.

Dar būdamas mažas Arne su tėvais gyveno ankštame ryškiais, margais apmušalais išklijuotame butelyje, perkrautame senamadiškais daiktais ir baldais. Vieną dieną neištvėręs jis nudažė savo kambario sienas baltai. Jo tėvams tai pasirodė labai keista ir per daug kuklu.

Vėliau darydamas remontą namuose Jakobsenas šeimynykščių prašydavęs išrinkti tinkamiausią baltų dažų atspalvį. Ištisas valandas jis kilnodavo paveikslų rėmus, kol atrasdavo jiems tinkamiausią vietą. Kai jis grįždavo namo po darbo artimieji jau būdavo stropiai geometrine tvarka surikiavę kavos puodelius ir paslėpę žaislus.

Imdamas projektuoti Jakobsenas retai žinodavo ko iš tikrųjų norįs. Turėdamas esminę idėją, pagrįstą išlavinta proporcijos pajauta ir talentingu formos suvokimu, dizaineris intuityviai ieškodavo materialios raiškos, technologijų ir medžiagų. Techniniai darbo aspektai Jakobsenui niekada netapdavo projektavimo pagrindu, nors medžiagų sąlygojami suvaržymai diktuodavo vaisingus apribojimus ir atvėsindavo kūrybos įkarštį.

Turėdamas palyginti nedaug darbuotojų, Jakobsenas sugebėdavo aprėpti tiek didelius, tiek pačius smulkiausius objektus. Kaip reta atkakliai jis siekdavo visų architektūros detalių darnos.

Išskirtinis tikslumas ir stulbinantis Jakobseno piešinių bei galutinio rezultato panašumas, ypač daugelyje architektūros akvarelių, atspindi jo sugebėjimą iki galo įgyvendinti idėjas.

Pomėgis lieti akvareles, studijuoti gamtą ir užsiimti sodininkyste atskleidžia kitą, daug visapusiškesnę A. Jakobseno asmenybės pusę. Įdomu, kad idėjas garsiausiems jo dizaino projektams, iki šių dienų įsitvirtinusiems gamyboje, padiktavo būtent gamtos elementai.

Skruzdės formos 1952 m. dizainerį įkvėpė sukurti kėdutę-skruzdę. 1957-1958 m. gimė gulbės formų kėdė, o 1958 m. Arnė suprojektavo krėslą-kiaušinį. Visus šiuos objektuos klaipėdiečiai išvys parodoje "Mažasis Arne". Ši ekspozicija ypač miela mažiems vaikams, nes visus specialiai mažiesiems sukurtus A. Jakobseno darbus čia bus galima išbandyti, atsisėsti ir paliesti.

A. Jakobseno kūrybos ekspoziciją uostamiesčio Paveikslų galerijoje pristato Danijos karalystės ambasada ir Danijos kultūros institutas Vilniuje.

. Sauliaus STONIO nuotr.

Krėslas-gulbė

Kėdė-kiaušinis

A. Jakobseno darbų paroda ypač patraukli jauniesiems Paveikslų galerijos lankytojams

Jurga PETRONYTĖ