Kariliono atnaujinimo vajus - 2

Aštuonioliką metų Klaipėdoje skambantis karilionas jau seniai yra kritiškos būklės. Neseniai vėl prabilta apie būtinybę ir galimybes atnaujinti šį retą ir archaišką instrumentą.

Klaipėdos kariliono dabartinę situaciją ir jo ateities perspektyvas neseniai svarstė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė ir šį instrumentą administruojančios Klaipėdos koncertų salės direktorė Audronė Umbrasienė.

Varpai neišnaudojami

"Muzikos ekspertų komisija mums pateikė išvadą, kad Klaipėdos karilionas kaip muzikinis instrumentas nedera ir yra labai sunkiai fiziškai valdomas, archaiškas, - sakė Klaipėdos koncertų salės direktorė A. Umbrasienė. - Kariliono kaip muzikos instrumento ir unikalaus Klaipėdos miesto simbolio, traukos objekto galimybės 100 procentų neišnaudojamos. Klaipėdos karilionas neturi signalinės funkcijos.

Mano manymu, varpai turėtų skambėti ne tik kiekvieną savaitgalį, bet ir pranešti apie kiekvieną reikšmingą miesto įvykį, šventę, svarbių svečių vizitą. Karilioną galima glaudžiai susieti su senuoju paštu ir Laikrodžių muziejumi, nes varpas, paštas ir laikas filosofiniame lygmenyje turi bendrą komunikacijos funkciją", - samprotavo A. Umbrasienė.

Karilionas bus atnaujintas

"Mums reikia nuspręsti, kas yra varpai - signalinis ženklas ar muzikos instrumentas, - nesutiko Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė. - Manau, kad karilionas - pirmiausia muzikos instrumentas. Todėl galvojant apie jo perspektyvas, reikia mąstyti apie įdomius varpų muzikos projektus - festivalius, bendrus koncertus su kitais instrumentais. Tačiau dabar instrumentas nedera, todėl pagrindinis mūsų uždavinys - atnaujinti karilioną - įsigyti ir sumontuoti naujus varpus, o senuosius iškelti. Tai nėra taip paprasta, kadangi varpus karilionui šiuo metu Europoje lieja tik trys gamyklos Prancūzijoje, Danijoje ir Belgijoje. Sudėtingas ir kariliono įrengimo procesas", - sakė N. Laužikienė.

Po susitikimo Klaipėdos koncertų salės administraciją meras Rimantas Taraškevičius įpareigojo iki Naujųjų metų parengti dokumentus investicinei Klaipėdos kariliono atnaujinimo programai. "Per pastaruosius trejus metus Klaipėdos miesto savivaldybė jau gali sau leisti investuoti į stambius projektus", - trumpai paaiškino R. Taraškevičius.

Jau bandė

Nuo Klaipėdos kariliono įkūrimo iki šiol šiuo instrumentu grojantys karilionininkais Stasys Žilevičius ir Kęstutis Kačinskas kariliono atnaujinimo tema kalbėjo nenoriai.

"Aš neturiu ką pasakyti, jau tiek daug kalbėta šia tema. Mano darbas groti. Žinoma, būčiau laimingas, grodamas nauju instrumentu", - trumpai telefonu tepasakė S. Žilevičius.

"Mes jau vieną kartą parodėme iniciatyvą dėl kariliono atnaujinimo. Klaipėdos savivaldybė jau buvo pinigų skyrusi naujiems varpams įsigyti. Kelių parašų pritrūko, Kultūros ministerijos tuometiniai biurokratai nesuprato, kodėl Lietuvoje negalima nulieti varpų karilionui. Todėl dabar į šį procesą kištis nenorime", - paaiškino K. Kačinskas.

Pirmą kartą atnaujinti Klaipėdos karilioną buvo užsimota 1999 m. Su Nyderlandų varpų liejykla buvo suderėta, kad Klaipėdoje skambantys varpai bus perlydyti į naują karilioną. Klaipėdos miesto Taryba buvo skyrusi pusę milijono litų šiam darbui atlikti, tačiau procesas sustojo, nes tuometiniai įstatymai draudė viešą pirkimą iš vieno šaltinio ir karilionininkai vargsta su nuolat gendančiu instrumentu iki šiol.

Nusidaužo rankas

K. Kačinskas sutiko parodyti, kaip atrodo Klaipėdos kariliono mechanizmas ir plačiau papasakoti apie jo bėdas.

"Karilionas panašus į tris instrumentus: fortepijoną, vargonus ir mušamuosius. Prie klaviatūros yra prijungti varpai. Karilionu instrumentas vadinamas tada, kai yra ne mažiau kaip 23 varpai. Klaipėdos karilionas turi 48 varpus. Klaipėdos karilionas senajame pašto bokšte įrengtas 1987 m. Pagamintas jis tuometinėje Vokietijos Federacinės Respublikoje. Mūsų karilionas buvo paskutinis, išlietas Apoldoje. Kadangi gamykla jau bankrutavo, jo liejikai nelabai suprato ką daro. Nuo pat pradžių Klaipėdos kariliono skambesys nebuvo tobulas.

Apskritai, tik 1996 m. pasaulyje pradėti lieti temperuoti - chromatiškai suderinti, varpai, kurie skamba taip pat darniai kaip fortepijonas. Kitokia ir šiuolaikinių karilionų svertų sistema. Jais grojant nereikia išlieti penkių kibirų prakaito ir nusidaužyti rankų. O mes štai priversti siūtis odinius antpirščius, kad galėtume groti.

Instrumentas nuolat genda. Kartais net 2 kartus per savaitę jį tenka remontuoti. Varpų liežuvėliai grojant nukrenta. Na, kai kurie liežuvėliai sveria aštuoniolika - trisdešimt kilogramų. Trūkinėja lynai, kuriais varpai su klaviatūra sujungti, spyruoklės išlaksto. Detalių karilionui niekur gauti negalime, turime meistrą, kuris pats detales jam išlieja. O tvarkome instrumentą visi trys, nes vienas žmogus varpo nepakels. Didžiausias varpas, Kristupu pavadintas, sveria 900 kilogramų.

Pagaliau patį pašto bokštą reikia remontuoti. Stogas kiauras, per lietų viskas kiaurai bėga, ant galvos laša, kai grojame. Nėra elektros, nes laidai permirkę - bijome trumpo sujungimo", - pasakojo kariliono bėdas K. Kačinskas.

Turistai mojuoja pinigais

Karilionininkų K. Kačinsko ir S. Žilevičiaus kančių ir pasišventimo varpų muzikos mėgėjai nemato. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį 12 val. jie susiburia Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir klausosi ypatingos varpų muzikos. Pasak K. Kačinsko, dažnai klausytojai nori pamatyti ir pačius varpus, karilioną - iš arti. "Ypač smalsūs turistai iš užsienio. Jie mojuoja pinigais, prašo pašto tarnautojų, kad juos įleistų į bokštą. Deja, mes neturime teisės organizuoti ekskursijas. Kartais nusikalstame ir įleidžiame kokią grupę moksleivių", - pasakojo K. Kačinskas.

Užsienyje pasak muzikanto, karilionai vykdo komercinę veiklą, rengdami specialias programas turistams, siūlydami visą infrastruktūrą - muziką, ekskursiją, edukacinę programą. Prie karilionų veikia kavinės. "Europoje nemaža dalis karilionų įrengta bažnyčiose ir yra išlaikomi bendruomenių. JAV, Kanadoje karilionai veikia universitetuose. Visame pasaulyje yra vos 600 tokių instrumentų. Taigi Klaipėda turi didelę vertybę", - sakė K. Kačinskas.

Kauniečiai aukoja varpams

Lietuvoje karilionas dar yra Kaune. 1937 m. Karo muziejaus sodelyje buvo pastatyta varpinė ir įrengtas 35 varpų karilionas. Šiemet Kauno savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas skyrė po 150 tūkstančių litų varpinės ir kariliono remontui. Dar 120 tūkstančių litų, už kuriuos bus nupirkti papildomi 14 varpų, Kauno karilionininkai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis tikisi surinkti iš miesto gyventojų aukų. Sutarta su šalia varpinės esančia kavine, kad ši nuo kiekvieno klientų išgerto puodelio kavos dalį lėšų aukotų karilionui. Šiuo metu iš įvairių rinkėjų karilionininkai jau surinko pusę reikiamos sumos.

Jurga PETRONYTĖ