Karališkas miestas prašosi karališko instrumento

Tad brolis Benediktas įniko į vargonų istorijos, o taip pat juos konstruojančių pasaulio firmų studijas. O kad būtų dar aiškiau, pokalbio pasikvietė kompozitorių Alvydą Remesą, šiemet švenčiantį kūrybos 40-metį. Kadangi jis yra sukūręs daug sakralinės muzikos ir puikiai pažįsta vargonus, skaitytojams pateikiame kompozitoriaus ir brolio Benedikto pokalbio fragmentą.

Alvydai, kada Lietuvą pasiekė pirmieji vargonai?

Esu įsitikinęs, jog pirmieji vargonai Lietuvą pasiekė daug anksčiau, nei datuojama oficialiuose lietuvių muzikos istorijos darbuose. Tokias prielaidas leido sudaryti nuodugnus Lietuvos pranciškonų muzikinės kultūros studijavimas, kurių išvadas ir apibendrinimus paskelbiau mokslinėse publikacijose. Todėl, remdamasis istoriniais duomenimis bei savo argumentais, pateikiu rimtą hipotezę, jog pirmieji vargonai Lietuvoje pasirodė ne 1408 m. Vilniuje, bet apie 1250 metus Klaipėdoje. Jie glaudžiai siejami su pirmųjų Lietuvos krikštytojų pranciškonų muzikine kultūra bei pirmuoju pranciškonų vyskupu Henriku Liuksemburgiečiu.

Su šiaurės vakarų žemaičiais pranciškonai jau tada palaikė tiesioginius ryšius, kadangi Kretingos, Palangos ir kitų apylinkių gyventojai priklausė Klaipėdos Šv. Mikalojaus parapijai. Manyti, kad vyskupas minėtais metais įkūręs Klaipėdos parapiją bei pastatęs Šv. Mikalojaus bei Šv. Jono bažnyčias, neturėjo lengvų, transportuojamų vargonėlių, yra tiesiog nerimta.

Kurie vargonai mūsų šalyje yra didžiausi ir vertingiausi? Kas juos pastatė?

Kiek teko gilintis, Vakarų Lietuvoje iki XVIII amžiaus vargonus dažniausiai statė meistrai iš Gdansko, Karaliaučiaus. Paminėtini šie vertingi Lietuvoje pastatyti instrumentai: A. G. Casparini vargonai Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje (1776), J. Preusso vargonai Kretingos liuteronų bažnyčioje (1785), M. Jansono vargonai Tytuvėnų bažnyčioje (1789) ir keletas kitų. Šių vargonų meistrų darbai sudaro pagrindinę barokinių Lietuvos vargonų paveldo dalį. Didžiausiais Lietuvos vargonais laikomi Vilniaus Jonų bažnyčios, čia įkurdinti 2000 metais.

Prie vertingiausių instrumentų taip pat priklausė ir senieji Kretingos pranciškonų vienuolyno vargonai. Per karą, deja, jie neišliko. Čia 1619 m. nežinomas Karaliaučiaus meistras pagamino 2 manualų ir pedalų, 36 registrų Kretingos bažnyčios vargonus, kurie ilgą laiką buvo didžiausi ir žymiausi Lietuvoje. XIX amžiuje tuos pačius vargonus perstatė, rekonstravo vokiečių firma "Goebel". Šiuo metu, kaip jau žinoma, Kretingos bažnyčios koplyčią puošia seniausi Lietuvoje veikiantys vargonai. Šiandien Lietuvoje yra apie 500 vargonų (kiti šaltiniai nurodo apie 400). Beveik visi - istoriniai, sukonstruoti iki Pirmojo pasaulinio karo. Jų yra ne tik didžiųjų miestų katedrose, bet ir miestelių, kaimų bažnyčiose. Vargonai nuo seno formavo tiek kaimo, tiek miesto gyventojų profesionaliosios muzikos meno skonį.

Kokia yra šių vargonų būklė?

Daugelio - labai prasta. Nors kai kur yra išlikę puikūs istoriniai vargonų korpusai, reta bažnyčia gali pasigirti visiškai išsaugotu istoriniu instrumentu.

Karų žala, sovietinės okupacijos ateistinio auklėjimo padariniai, bažnyčių masinis pavertimas sandėliais, žmonių abejingumas ar meistrų nekompetencija padarė daug žalos. Neretai bažnyčiose autentiškus instrumentus pakeičia pigūs elektroniniai vargonų pakaitalai, sintezatoriai, o vargonai dažnai tampa tik puošnia interjero dalimi.

Dažnai vargonų restauravimui tiesiog nepakanka lėšų, dar skaudžiau, kai nėra noro. Kitas rūpestis - profesionalių bažnyčių vargonininkų stygius. Todėl nekeliami reikalavimai ir vargonams - grojama neremontuotais ar nederintais instrumentais. Bet tai kita tema. Šiuo metu Lietuvoje neturime nė vienos aukštosios bažnytinės, liturginės muzikos institucijos. Tuo viskas ir pasakyta.

Įdomu, jog XX a. amžiaus pradžioje Klaipėdos ribos buvo nuo senojo turgaus iki dabartinės Atgimimo aikštės. Turint omenyje 11 bažnyčių tokioje mažoje teritorijoje, nejučiomis susidaro įspūdis - Klaipėda buvo tapusi "vargonų miestu" su unikalia savo architektūra ir varpais bažnyčių bokštuose. O ką turime šiandien?

Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, pradėta statyti dar 1958 m., už tikinčiųjų aukas įsigijo puikius prancūzų gamybos vargonus, bet 1962 m. sovietų valdžia, nuteisusi kalėti kunigus, bažnyčią uždarė. Visi bažnyčios vidaus įrenginiai buvo be gailesčio naikinami, taip pat ir vargonai. Gyvų liudininkų atsiminimais, vargonų triūbos buvo sukapotos kirviais ir ilgą laiką gulėjo išmestos lauko purve su šiukšlėmis. Taip baigėsi pirmasis bandymas pokario laikotarpiu turėti gerus vargonus Klaipėdoje.

Vėliau dabartinio Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto koncertų salėje 1975 m. čekų firma "Rieger - Kloss" pastatė gerus vargonus. Tai buvo ir kol kas tebėra reikšmingiausi koncertiniai vargonai Klaipėdoje. 1990 m. Eduardo Balsio menų gimnazijoje ukrainiečių meistrų buvo pastatyti nedideli vargonai. KU Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros koplyčioje 2004 m. pastatyti nauji vargonai. 2009 m. Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo sumontuoti iš Möllno parapijos Vokietijoje atvežti 4 registrų vargonai.

Tai ir viskas, kuo šiandien gali pasigirti Klaipėdos miestas?

Daugelyje bažnyčių dominuoja skaitmeniniai vargonų pakaitalai. Šiandien matome augantį Pranciškaus Asyžiečio vienuolyną ir globojamą brolių pranciškonų dvasinės paramos centrą su puikia, reto grožio Marijos Angelų Karalienės koplyčia, skirta ne tik globotiniams, sergantiems onkologinėmis ligomis, bet ir miesto visuomenės dvasiniams poreikiams. Esu tikras, jog ši ypatinga erdvė, turinti idealią akustiką, taps prestižine dvasinės muzikos renginių vieta, kuri pakels miesto kultūrinį lygį ir atitiks šviesuomenės dvasinius intelekto poreikius. Noriu tikėti, kad vietoje dar vieno elektroninio klavišinio pakaitalo išgirsime nuostabius, tikrus, gerus vargonus, kurių lauktų ir visa Klaipėda.

Apie karališkus vargonus karališkam Klaipėdos miestui svajoja ir broliai pranciškonai. Brolis Benediktas, kalbindamas kompozitorių Alvydą Remesą, turėjo ir viltį: gal įvyks stebuklas, kokių statant dvasinės paramos centrą jau buvo ne vienas, ir atsirastų mecenatas vargonams pirkti?