Kaimo bibliotekininkai yra ir knygnešiai

Rubrika pristato kraštiečius, dirbančius kultūros sklaidos, švietėjiškos veiklos, meno ir mokslo populiarinimo srityse

Vykstant projektui "Bibliotekos pažangai" ši darbuotoja pripažinta iniciatyviausia, šiuolaikiška, veikliausia ir inovatyviausia Klaipėdos krašte.

Agluonėnų bibliotekos sienas puošia parodos, o vienas iš skaitytojų, mums atvykus sėdėjusių prie kompiuterių, buvo vos ketverių metų vaikas. Savaitgaliais į žaisloteką su tėveliais ateina ir dar mažesnių, o žilagalviam skaitytojui Erika neša knygą į namus. Ir agluonėniškių vaikai neša savo močiutėms knygas pagal sąrašus.

"Mes, kaimo bibliotekininkai, esame ir knygnešiai, ir renginių organizatoriai", - sakė Erika, kurios rengiami kraštotyros bei etnografiniai renginiai, meno parodos ypač vilioja į gimtą miestelį sugrįžusius studentus.

Miestelio kronikos

Agluonėnuose kultūros tikrai daug, ji laikosi ant trijų "banginių": kultūros namų, muziejaus ir bibliotekos.

Kovą pastarojoje vėl vyks kompiuterinio raštingumo kursai, prieš tai vykusiuose itin entuziastingi buvo senjorai. Jaunimas atskuba internetu užsisakyti bilietų kelionėms.

Rengiami agluonėniškių parašytų knygų pristatymai, rinktinės rankdarbių parodos - jų metu sužinoma, kiek nagingų žmonių gyvena miestelyje.

Iš Rimantės Šalčiuvienės, visame krašte garsios audėjos, ir prezidentė nusipirko staltiesę. Iš Šilutės atvyko keramikos meistrė Beata Vaitelienė, neseniai gausų Agluonėnų vaikų būrį pradžiugino klaipėdiečio rašytojo Rimanto Černiausko apsilankymas, kurio knyga "Vaikai ir vaiduokliai" pripažinta geriausia 2010 metų knyga vaikams.

Lankytojai mielai pavarto savo miestelio kronikas, parašytas istorikų Domo Kauno, agluonėniškės Silvos Pocytės, jomis naudojasi studentai.

Traukos centras

"Naujų knygų gauname kartą per mėnesį. Bet metų pradžia - iki balandžio - būna skurdi. Fonde - 8 000 leidinių. Per maža 430-iai skaitytojų", - sakė pokalbininkė, prisipažinusi pavydinti mokyklai, nes ši Almos Adamkienės fondo dėka gauna daugiau knygų.

"Norisi, kad biblioteka būtų traukos centras. Yra daug žmonių, kurie ateina tik parodų pažiūrėti, net atvykėlių", - sakė bibliotekininkė, dažnai talkinanti seniūnijoje, etnografinėje sodyboje vykstančių renginių metu, vaikų darželyje skaitanti mažiesiems pasakas.

Sakė, kad kartais namo grįžus norisi kelias valandas patylėti, nes darbo valandomis išsišneka įvairiomis temomis su linkusiais išsipasakoti, pasiguosti. Ir šitaip - septyniolika metų, neprarandant poreikio tobulintis seminaruose.

Artėjant kovo mėnesiui Erika pajunta kelionių ilgesį. Į kurią šalį nukeliautų, aplanko jos bibliotekas: "Italijos bibliotekose liečiau XIV amžiaus knygas, kurių viršeliai - iš negimusio veršiuko odos, aukso raidėmis. Ten bibliotekininkai labai gerbiami, laikomi mokslo žmonėmis. Laisvesnė aplinka, viskas spalvinga, estetiška ir labai gražu, o vaikai daro, ką nori, nes italai juos laiko kone dievaičiais."