Kai kraujas pulsavo džiazo ritmu

Inga, sakėte: "Kol plaka širdis, tol mano kraujas pulsuoja džiazo ritmu."

XVII Klaipėdos pilies džiazo festivaliui praėjus, pasidalinti įspūdžiais paprašėme festivalio globėją Vytautą Grubliauską ir festivalio prezidentę Ingą Grubliauskienę. Jie sako, kad šis buvo vienas sėkmingiausių festivalių istorijoje.

Kokie Jūsų įspūdžiai, praėjus XVII Klaipėdos pilies džiazo festivaliui?

XVII Klaipėdos pilies džiazo festivalis pavyko puikiai, visi atlikėjai su kaupu pateisino organizatorių ir gausaus žiūrovų būrio lūkesčius. Festivalio programa buvo kaip reta subalansuota, spalvinga, ir manau, kad išrankiausio skonio klausytojai liko patenkinti. Organizatorių komanda turėjo iššūkių ir išbandymų.

Apie kokius išbandymus kalbate?

Netikėtai likus porai dienų iki renginio teko keisti įgarsinimą, apšvietimą, sceną, rėmėjų ložę Teatro aikštėje ir Vasaros koncertų estradoje. Be abejo,organizatoriams tai kainavo begalę nervų ir daug sveikatos. Žiūrovas, ko gero, tų dramatiškų pokyčių kaip ankstesniuose festivaliuose net nepajuto.

Kaip jaučiatės, pakeitęs savo amplua festivalyje?

Vladas Straupas, kuriam teko didžioji dalis mano buvusio amplua, garbingai išlaikė išbandymą ir pasirodė nepamiršęs gerų renginio vedėjo ir DJ-ėjaus įgūdžių, puikiai jautėsi prieš gausią publiką. Man buvo neįprasta sėdėti ir žiūrėti festivalį, ypač kai kas nors kalba apie jį nuo scenos. Kita vertus, turėjau progą pažvelgt į festivalį iš šalies. Man buvo smagu prisijungti prie olandų "trijų muškietininkų" (trimitininkų iš grupės "Trumpack") ir drauge su jais pagroti keletą kūrinių didžiojoje scenoje, taip pat ir piliavietėje.

Sakėte, kad "išleidote festivalį pilnametystei". Kokių turite patarimų jo dabartiniams organizatoriams?

Patarimų dabar gaunu daugiau aš pats, negu galėčiau duoti. Inga perėmė vairą, puikiai tvarkosi su gausia darbų našta. Atsakomybė, tenkanti Ingai, didelė, jos indėlis yra milžiniškas. Manau, kad festivalis yra patikimose rankose, turintis aiškią perspektyvą.

Metus mintyse dėlioju visą festivalio programą, po keliolika kartų perklausau įrašus, ir taip nuostabu pamatyti, kai ilgai brandinta mintis scenoje virsta kūnu.

Buvau šiek tiek įsitempusi dėl grupės iš Niujorko "Tortured Soul", kad nuo džiazo melomanų gausiu į kuprą su komentarais "Koks čia džiazas?!" Tačiau pamačius publikos reakciją, visi nuogąstavimai atslūgo. John-Christian Urich yra išskirtinis ir unikalus atlikėjas - vokalistas ir būgnininkas, "house" ritmą išmušantis be jokių ausų kištukų. Iš pradžių gavusi jo įrašus pamaniau, kad jis neatitinka mūsų festivalio stiliaus, tačiau perklausydama pajutau, kad jo energija, jo dainos stipriai užkabina. Legendinė 40 metų drauge koncertuojanti islandų grupė "Mezzoforte" pritraukė tikrus džiazo melomanus, kurie suvažiavo gyvai išgirsti taip gerai pažįstamus kūrinius. Ola Onabule nuostabus plataus diapazno balsas užkabino širdis iki pačių gelmių. "Kerekes band" buvo originali "folk" ir "world" muzikos stilių samplaika.

"Trumpak" aš vadinu džiazo eržilais, jie spontaniškai prisijungia groti bet kokioje aplinkoje bei situacijoje, nebijodami pasinaudoti kitų muzikantų instrumentais. Vos atvykę, prisijungė prie latvių grupės "The Radio" džiazo savaitės Friedricho pasaže, o jų lyderis Michael Varekamp sutiko atlikti svarbų komisijos pirmininko vaidmenį konkurse"Jaunieji džiazo balsai". "Jam session" improvizacijos vakaras "Viva La Vitoje" taip pat be jų neapsiėjo.

Klaipėdos festivalis skiria didelį dėmesį muzikantams - kad jie jaustųsi laukiami, manome, kad ta šiluma grįžta mūsų žiūrovams koncertų metu.