Apskritas stalas
Šią savaitę Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko apskrito stalo diskusija "Ar Klaipėda ir visas regionas nusipelno turėti naują muzikinio teatro pastatą?"
Diskusijoje dalyvavo Klaipėdos miesto ir regiono muzikos bei meno mokyklų pedagogai, specialistus teatrui rengiančio Klaipėdos universiteto bei Klaipėdos kolegijos atstovai, kultūros vadybininkai, Savivaldybės valdininkai ir politikai. Šiandien skaitytojams pateikiame jų mintis ir idėjas.
Visuomenės apklausa
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys: Klaipėdos savivaldybė yra įtraukusi naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statybą į savo strateginius planus ir pažadėjusi skirti sklypą. Esame plačiai pristatomi naujame Klaipėdos apskrities strateginiame plane. Neseniai įvyko mero ir Kultūros ministro Jono Jučo susitikimas, kurio metu buvo pareikšta ministerijos pozicija, jog naujas Muzikinio teatro pastatas reikalingas. Taigi, rodos, visi einame viena kryptimi, tačiau dažnai girdžiu atsiliepimus, jog trūksta visuomenės nuomonės dėl naujo teatro. Todėl pradedame visuomeninę kampaniją. Ši diskusija yra pirmas žingsni. Gegužės 15 d. visose Klaipėdos miesto, regiono spaudos priemonėse, teatro, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos interneto svetainėse bus paskelbtas balsavimas dėl naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro.
Avarinė situacija
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja Inga Gelžinytė: Kalbos dėl naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statybos nėra naujiena. Šis pastatas, kuriame jau 20 metų veikia Muzikinis teatras, buvo pastatytas 1964 m. kultūros namams, taigi nėra pritaikytas teatrui. 1990 m. buvo parengtas projektas naujo teatro statybai prie "Teo" pastato, tačiau tuometinė ekonominė ir politinė situacija neleido šio projekto įgyvendinti. 2003 m. buvo parengtas dabartinio teatro rekonstrukcijos projektas. Prieš porą metų buvusi teatro vadovė A. Žigaitytė-Nekrošienė vėl iškėlė naujo teatro pastato idėją.
Yra parengtas teatro techninis pasas, atliekami stebėjimai. Yra užbaigta ir pristatyta galimybių studija. Esame pateikę medžiagą Kultūros ministerijai, kuri turi pristatyti naujo teatro statybos klausimą Vyriausybės posėdyje dėl jo įtraukimo į Valstybės strateginius planus. Šis posėdis bus labai svarbus, nes jame gali būti priimtas sprendimas pradėti naujo teatro statybą nedelsiant arba laikui bėgant, esant galimybei ir panašiai. Posėdis turi įvykti mėnesio dviejų laikotarpiu.
Balandžio 18 d. į teatrą buvo atvykusi Kultūros ministerijos komisija dėl pastato techninės būklės. Nutarta, jog reikalinga ekspertizė dėl pastato konstrukcijų, inžinerinių tinklų, vėdinimo ir kt. techninių problemų - dėl pastato avarinės būklės patvirtinimo.
R. Kaubrys: Negalime užtikrinti teatro kolektyvo profesionalaus darbo griūnančiame pastate. Ką tik pastatyto spektaklio dekoracijas, po kelių premjerų jau reikia tvarkyti, nes prieš kiekvieną spektaklį jos trosais įkeliamos į sceną per labai mažą angą apsidaužo. Tai tik viena detalė iš mūsų darbo kasdienybės.
 |
| D. Kšanienė priminė, jog per 18 metų nepriklausomoje Lietuvoje nepastatytas nė vienas teatras. Klaipėdai jo reikia labiausiai |
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. administratorė Vita Petrauskienė: Klaipėdos verslo kolegijos studentai, studijuojantys kultūros vadybą, trečius metus teatre atlieka tyrimus. Jie apklausia mūsų spektaklių žiūrovus. Šiemet į apklausas buvo įtrauktas klausimas apie teatro pastatą. Visi rezultatai dar nėra susumuoti, tačiau iš keleto savaičių apklausos matome tokią statistiką: 60 procentų apklaustųjų žiūrovų pasisako, jog dabartinė teatro būklė visiškai neatitinka jų lūkesčių ir poreikių, 30 procentų mano, kad galėtų būti ir geriau, 10 procentų - tenkina esamas teatras, jiems svarbu, kad jis tik būtų.
Mūsų teatras nemažai gastroliuoja. Prieš mėnesį lankėmės Lenkijos miesto Olštyno teatre, ką tik grįžome iš Kaliningrado. Mums labai graudu matyti, kaip šie teatrai tvarkomi, renovuojami, kokias sąlygas jie turi kūrybai. Žinoma, mes galima paskelbti visuomeninę akciją, tačiau valstybinių institucijų požiūris - labai liūdina.
Teatras prie vandens
Kultūros renginių organizatorius Algis Guzauskas: Niekas neabejoja, kad naujas teatro pastatas reikalingas. Klausimas, kur jis bus? Žinoma, kad teatras kaip reprezentacinis miesto kultūros objektas negali būti statomas toli nuo centro, miegamuosiuose rajonuose. Sklypas prie "Teo" pastato, numatytas prieš 20 metų, šiandien yra ne ta vieta teatrui. Visi miestai, kurie yra prie jūros, teatrus stato prie vandens.
Ar Klaipėdoje ant jūros arba Kuršių marių kranto negali stovėti teatras - nors vienas objektas, rodantis mūsų miesto kultūros lygį. Šiuo metu čia stovi tik pramoniniai objektai.
Žinoma, iš karto sulaukiame atsakymo, kad niekas neduos žemės sklypo tokioje vietoje, dėl kurios varžosi verslininkai, tačiau verslas šiandien yra, o rytoj gali bankrutuoti - o kultūros objekto pastatymas įeis į miesto istoriją amžiams.
Manau, jog reikia kurti visuomeninį fondą, kad visuomenė galėtų aukoti lėšas tokio objekto suprojektavimui ir statybai.
Nė vieno teatro - per 200 metų
Klaipėdos universiteto profesorė, muzikologijos daktarė Daiva Kšanienė: Žinoma, visi suprantame, kad miesto kultūrinės brandos rodiklis yra kultūriniai objektai. Iki šios dienos istorikai mini pirmojo viešo operos teatro atidarymą Venecijoje 1675 m. Šio teatro atidarymas eina aukso gija per visą Europos kultūros istoriją.
Šiandien menas kuriamas ir rodomas įvairiose erdvėse. Yra teatrų ant stogo, teatras balkone , teatras prie sriubos lėkštės. Įvairovė yra labai reikalinga, tačiau šalia viso to turi būti reprezentacinė erdvė fundamentaliam menui.
Dabar Klaipėda yra labai nuskriausta. Klaipėdos dramos teatras, pastatytas XIX a. pradžioje, griūva. Muzikinio teatro pastatą gali restauruoti nerestauravęs - erdvė liks ta pati.
200 metų Klaipėdoje nebuvo pastatytas joks kultūrinės meninės paskirties pastatas. Žinoma, keitėsi valdžios, santvarkos. Tačiau ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje per 18 metų nebuvo pastatytas nė vienas teatras. O Klaipėdoje šiuo metu jis verkiant reikalingas.
Žinoma, problemą aštrina tai, kad pinigų riekia abiems Klaipėdos teatrams. Teko girdėti poziciją, jog reikėtų statyti vieną teatro pastatą apie teatro kolektyvams.
|
| R. Kaubrys tvirtino, jog avarinės būklės pastatas žlugdo teatralų kūrybą |
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė: Nesutikčiau su mintimi, kad Klaipėdos mieste neskiriamas dėmesys kultūros objektams. Klaipėdos miesto savivaldybė, ko gero, kaip nė vieno kito Lietuvos miesto, pastaraisiais metais buvo labai dosni: rekonstruota Klaipėdos koncertų salė, Parodų rūmai, įkurtas Menų ir amatų kiemas su dirbtuvėmis, Etnokultūros centras įsikėlė į naujas patalpas restauruotame pastate.
Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo pristatytos galimos vietos naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statybai, ir miesto Taryba, manau, išrinks tinkamiausią vietą. Idėja apie teatro pastatą prie vandens yra fantastiška. Reikia kalbėti su privataus verslo savininkais ir ieškoti vietos. Tačiau Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kaip ir Dramos teatras, priklauso Kultūros ministerijai, ir nuo jos labiausiai priklausys šių teatrų ateitis.
Dabar Kultūros ministerija neturi lėšų abiems teatras, todėl prioritetas yra griūvančio Klaipėdos dramos teatro sutvarkymas. Mano manymu, ekonomiškai naudingas galėtų būti vieno modernaus teatro pastatas, pritaikytas abiejų teatrų reikmėms, tačiau, kiek žinau, teatralai prieštarauja tokiam variantui.
O dėl žmonių įtraukimo į šiuos procesus, raginu abu teatrus steigti visuomeninius fondus, skelbti konkursus. Taip kaip buvo įsteigtas "Meridiano" fondas ir žmonės suaukojo lėšas, kad šis Klaipėdos miesto simbolis nebūtų prarastas. Galbūt žmonės suaukotų lėšas ir naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bent jau projektavimo darbams.
Ramūnas Kaubrys: Niekam ne paslaptis, kad politikai keičiasi, kad jie turi beprotiškai daug darbų ir nespėja jų padaryti per savo kadenciją.
|
| Plungės ir Skuodo meno mokyklų direktorės G. Žibakienė ir A. Raugienė išreiškė Klaipėdos regiono palaikymą dėl naujo teatro statybos |
Plungės meno mokyklos direktorė Genovaitė Žibakienė: Jokiu būdu negalite apibrėžti, jog teatras reikalingas tik Klaipėdos miestui, nes Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras seniai pranoko savo rėmus. Plungėje organizuojame tarptautinius Mykolo Oginskio festivalius vien todėl, kad sulaukėme pagalbos iš šio teatro. Kultūrinė, edukacinė veikla, kurią vykdo šio teatro kolektyvas, yra labai svarbi viso Klaipėdos regiono žmonėms. Plungės, Skuodo, kitų Vakarų Lietuvos miestų gyventojai neturi galimybių dažnai lankytis sostinės teatruose.
Buvau atvežusi iš Plungės vaikus į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, norėjau, kad jie pamatytų, kaip gimsta spektakliai. Maestro S. Domarkas mus pavedžiojo po grimerines - tas "kamūrkes" - ir, atleiskite, po to aš susimąsčiau, ar gerai padariau. Vaikai pamatė tik tai, koks neturi būti teatras.
Žinoma, pastatyti regioninio masto Muzikinį teatrą yra grandiozinis projektas. Ženkite šį žingsnį drąsiai, klaipėdiečiai, mes esame pirmieji jūsų draugai ir rėmėjai. Organizuoti visuomenines akcijas, rinkti aukas būtina. Nesvarbu, kad tai nebus dideli pinigai, bet tai bus visuomenės balsas.
Erdvė jaunimui
Skuodo meno mokyklos direktorė Anelė Raugienė: Mūsų mokykloje per pastaruosius metus moksleivių skaičius išaugo nuo 200 iki 400. Tai rodo, kad šeimose kultūrai skiriamas didelis dėmesys. Muzikos, meno mokyklų ugdytiniai yra potencialūs kultūros vartotojai ir puoselėtojai. Todėl manau, kad regionuose labai svarbu skleisti žinią apie naują teatrą.
Neteko rajonų spaudoje nieko skaityti apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro planus. Manau, kad tokie straipsniai turėtų atsirasti. Pats teatras turi savo puslapį internete. Jame naujo teatro statybos klausimas turėtų būti pirmoje vietoje.
Kalbant apie papildomus naujo teatro statybos finansavimo šaltinius būtina atkreipti dėmesį, jog teatras yra viena iš stipriausių prevencinių jaunimo nusikalstamumo ir panašių priemonių. Tokioms programoms valstybė skiria milijonus, tačiau jų efektyvumas dažnai nėra aiškus. Manau, kad dalį tų milijonų būtų galima skirti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.
Eduardo Balsio menų gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius: Bendradarbiaujame su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru jau daug metų. Mūsų mokyklos ugdytiniai nuolat dalyvauja šio teatro organizuojamame Jaunųjų talentų festivalyje. Labai norėtume, kad ateityje baigę muzikines studijas, jie ir sugrįžtų į Klaipėdą, kad čia skleistųsi jų talentai, bet tam reikia sąlygų. Viena iš tų sąlygų - naujas Muzikinis teatras, kuriame jie galėtų dirbti.
|
| Pasak A. Guzausko, naujas Muzikinio teatro pastatas turi būti įspūdingas statinys ant Kuršių marių kranto |
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedros profesorius Eduardas Kaniava: Kalba, kad reikia statyti teatrą, skamba labai seniai. "Vienos kraujo" premjeroje sėdėjo Seimo narys Raimundas Palaitis, gėrėjosi spektakliu, po to pakalbėjo, kad reikia statyti naują teatrą. Prieš rinkimus visi pasakys, kad "teatro reikia".
Tačiau jis matė tik paradinę teatro pusę - gražų spektaklį. Manau, kad teatro vitrinose reikėtų iškabinti ne spektaklių nuotraukas, o teatro užkulisių nuotraukas. Parodyti teatralų darbo sąlygas, kokių man neteko niekur matyti, nors esu dainavęs ir buvusiose sovietinėse šalyse, ir Azijoje. Padarykite atvirų durų dienas ir parodykite šio teatro realybę.
Ir dar klausimas apie pinigus. Ar yra žinoma, kiek kainuoja žemė, ant kurios stovi dabartinis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras? Ją pardavus, manau, būtų solidi suma naujo teatro statybai.
Teatrą - į piliavietę
Klaipėdos miesto tarybos narys Benediktas Petrauskas: Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka susvyravusi į neigiamą pusę. Dabar nebus pirkėjų, kurie galėtų investuoti rimtą sumą į šį sklypą. Prieš penkerius metus galėjo būti "Maksima". Jeigu ji būtų norėjusi čia pastatyti parduotuvę, būtų sumokėjusi 100, o gal ir 150 milijonų, bet dabar ką čia pastatysi?
|
| E. Kaniava pasiūlė parodyti visuomenei Muzikinio teatro veidą be grimo |
Šiandien išgirdau, kad piliavietės variantas numatytas naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro galimybių studijoje - netinkamas. Aš manyčiau, kad tai vienintelė vieta, kurioje galima pastatyti teatrą prie Kuršių marių. Piliavietės teritorija yra valstybės žemėje, ir šalia jos esantys cechai yra nugriaunami. Tiesa, toje vietoje gali iškilti begalinių sunkumų su paminklosaugininkais. Nes toje vietoje įbedęs kastuvą rasi akmenį ir turėsi aiškintis, kelinto amžiaus tas akmuo, nors jis vis tiek akmuo.
Akcijos yra gerai ir jas reikia daryti. Pritariu, kad reikia steigti fondą, paskelbti sąskaitą ir pradėti rinkti pinigus. Varpais reikia skambinti iš visų bokštų. Dabar laikmetis toks, kad visi pasakys, jog naujo teatro reikia, bet tuos pažadus reikia pasirašyti - paversti dokumentais ir tiems, kas ateis į valdžią po rinkimų, priminti, kad pažadus reikia įgyvendinti.
Diskusijos pabaigoje visi jos dalyviai nusprendė pakoreguoti klausimą, kuris bus iškeltas Klaipėdos regiono žmonėms gegužės 15 d. Nebus klausiama, ar Klaipėda ir visas regionas vertas turėti naują muzikinio teatro pastatą. Bus klausiama, kada Klaipėda ir visas regionas turės naują muzikinio teatro pastatą.
Jurga PETRONYTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi populiarus
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą