Jurgos Ivanauskaitės sesuo tiria mirtį

Išties nepaprastai intriguojanti naujiena - ką tik pirmąją savo knygą išleido jaunesnioji, ko gero, skaitomiausios lietuvių rašytojos, šviesaus atminimo Jurgos Ivanauskaitės sesuo Radvilė RACĖNAITĖ. Nors knyga kaip tik Jurgai ir dedikuota, tačiau vargu ar ji taps pulkų J.Ivanauskaitės gerbėjų numylėta lektūra. Mat tai - ne grožinės, o mokslinės literatūros veikalas. Ir vadinasi jis „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“. Ne literatūros smaližiams skirta, tačiau nepaprastai įdomi monografija.

Joje nagrinėjama, kaip lietuvių folklore yra interpretuojami su žmogaus likimu ir mirtimi susiję vaizdiniai XIX a. pabaigos - XX a. vidurio Lietuvos kaime. Daugiausia dėmesio skiriama tiems likimo aspektams, kurie yra susiję su mirtimi. Taip pat nagrinėjama ir kitų dviejų svarbių žmogaus gyvenimo įvykių - gimimo ir vedybų - sąsajos su lemties ir mirties problematika bei aptariamos likimo keitimo galimybės. Knyga parengta humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties daktaro disertacijos ir straipsniais skelbtų tyrinėjimų pagrindu.

„Pažymėtina, kad lietuvių folkloristai iki šiol nėra kompleksiškai išnagrinėję tradicinės visus žmogaus būties klausimus apimančio likimo sampratos. Tyrinėjimuose domėtasi tik kai kuriomis su likimu bei dalia susijusiomis mitinėmis būtybėmis. Mirties tema daugiausia analizuota etnografiniu požiūriu laidotuvių papročių kontekste, o mokslo studijos, kuriose remiamasi ir tautosaka, skirtos tik tam tikroms su mirtimi susijusioms realijoms apžvelgti. Šios monografijos naujumas - įvairių rūšių lietuvių folklore ryškėjančio žmogaus egzistencijos problemų komplekso išsami analizė“, - rašo R.Racėnaitė.

Pasak jos, lietuvių folklore būta prielaidų, kad nemirtingumas buvo potencialiai galimas, tačiau liko nepasiektas. Mirties atsiradimo aplinkybės tautosakoje plačiau neaiškinamos. Daugiau dėmesio skiriama su mirtimi susijusiems žmogiškojo likimo ypatumams - žmonių amžiaus pokyčiams ir žinojimo apie mirties laiką praradimui. Tautosakos tekstai rodo mainus, kad tai buvo netinkamo žmonių elgesio, pasaulio kūrimo metu nulėmusio neigiamus geresnių pradinių sąlygų pokyčius visai žmonių giminei, pasekmė. Taip pabrėžiama kiekvieno asmens atsakomybė už žmonijos gerovę.

Knygoje esama penkių stambių skyrių, kurių pavadinimai apibrėžia ir tiriamąjį aspektą. Tai: „Precedentiniai žmonijos likimo pokyčiai“, „Individualaus likimo ypatumų aiškinimas“, „Būdai keisti gyvenimo kokybę“, „“Akistatos su mirtimi samprata“ ir „Mirties išprovokavimas“.

Galiniame knygos viršelyje spausdinamame profesorės Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės palydimajame straipsnyje rašoma: „Išmanyti, kaip likimas ir mirtis traktuojami folklore, verta dėl daugelio priežasčių. Pirma, tai paprasčiausiai įdomu. Antra, žinios, kaip pagrindiniai egzistenciniai klausimai buvo sprendžiami tradicinėje kaimo bendruomenėje, gali padėti geriau suvokti savąją lietuviškąją tapatybę. Trečia, kai kurios senosios nuostatos gali praversti ir šiandieniniam žmogui, siekiant harmoningesnio gyvenimo.

Nemaža dalis monografijoje pateiktų duomenų apie likimą ir mirtį etnine kultūra besidominčiai plačiajai visuomenei turėtų būti įdomūs, intriguojantys ar net stulbinantys. Mokslinį knygos reikšmingumą lemia kryptinga sukauptos medžiagos analizė, dėmesį patraukia autorės samprotavimai, gausios įžvalgos ir argumentuotos išvados.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"