"Jei nori ko nors pasiekti, turi būti geriausias"

Prieš šį sekmadienį Klaipėdos koncertų salėje prasidėsiantį IX tarptautinį jaunųjų atlikėjų festivalį "Skambanti banga" Šimkaus konservatorijos trečiakursiai Milana Dunauskaitė ir Vytautas Petrauskas beveik nesijaudina. Jie - šio festivalio senbuviai, saksofonininkas Vytautas gros trečią kartą, o pianistė Milana net neatsimena, - penktą ar šeštą kartą.

Tikriausiai esate groję ir kituose festivaliuose bei konkursuose. Kuo jus vilioja "Skambanti banga"?

Milana: Kiekvienas pasirodymas, koncertas, festivalis ar konkursas - tai mūsų, muzikantų, kraitis. Deja, galimybių pasirodyti plačiam visuomenės ratui jauni atlikėjai Lietuvoje neturi labai daug. Aš dalyvavau Haidno muzikai skirtame respublikiniame konkurse S. Šimkaus konservatorijoje, B. Dvariono muzikos mokykloje su porininku dalyvavome fortepijoninių ansamblių konkursiniame festivalyje. Šiais metais važiuosime koncertuoti į Vokietiją.

Tačiau viskas prasidėjo nuo "Skambančios bangos". Dalyvauti šiame festivalyje sugalvojau dar mokydamasi J. Kačinsko muzikos mokykloje. Atranka buvo labai griežta, konkurentų labai daug. Jaudinausi, kad nepateksiu ir džiūgavau, kai buvau atrinkta, nes kaip tik tais metais festivalio koncertai buvo įrašyti į kompaktinę plokštelę.

Įrašai, deje, retas įvykis mūsų muzikiniame pasaulyje. Daug metų grojantys profesionalai sunkiai išleidžia kompaktinę plokštelę, o "Skambanti banga" įamžino vaikų grojimą.

Patinka, kad festivalis vyksta kelias dienas, kad jame dalyvauja daug užsieniečių. Surandame draugų.

Vytautas: Aš be "Skambančio bangos" dar dalyvavau pernai ir šiemet dalyvausiu B. Dvariono mokyklos rengiamame konkursiniame festivalyje.

Kaip keičiasi "Skambanti banga"?

Vytautas: Festivalis labai keičiasi. Akivaizdžiai auga jo meninis lygis, programa kasmet vis įdomesnė. Iš pradžių "Skambanti banga" buvo tarsi didžiulis jaunų atlikėjų paradas. Tačiau kiekvienais metais konkurencija vis labiau išgrynina festivalio koncertus, pasirodo patys talentingiasi jaunieji atlikėjai. Atvažiuoja vis daugiau labai garsių jaunųjų muzikų iš kitų miestų, užsienio.

Milana: Labai džiaugiuosi, kad šiemet festivalis sugrįžo į buvusį Muzikos centrą, dabar pasikeitusią, išgražėjusią Klaipėdos koncertų salę. Būtent šioje vietoje "Skambanti banga" užgimė ir išaugo. Čia grojame tarsi namie. Pernai, kai dėl salės rekonstrukcijos koncertavome KU Menų fakulteto koncertų salėje bei kituose miestuose - buvo sunkiau.

Ką grosite festivalyje?

Vytautas: Aš grosiu saksofonininkų kvarteto sudėtyje. Atliksime vieną užsienio autoriaus kūrinį ir pučiamiesiems perdarytą M. K. Čiurlionio kūrinį, kuris buvo parašytas styginių kvartetui. Tai pirmasis mano susidūrimas su šio kompozitoriaus kūryba, nes dauguma Čiurlionio kūrinių parašyta fortepijonui. Atlikti juos kitais instrumentais - nepopuliaru.

Milana: Aš skambinsiu fortepijoniniame ansamblyje su porininku bei su mušamųjų akompanimentu. Atliksime šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus G. Kuprevičiaus kūrinį parašytą M. K. Čiurlionio atminimui.

Šiemet "Skambanti banga" skirta M. K. Čiurlionio 130-osios gimimo metinėms. Kaip jūs apibūdintumėte šio kompozitoriaus muziką?

Vytautas: Ji - kitokia. Sunku apibūdinti. Ji - rami, keista.

Milana: M. K. Čiurlionis - vienas pirmųjų Lietuvos kompozitorių, kurio muzikos meninis lygis prilygsta geriausiems Vakarų Europos muzikos kūriniams.

O kokią muziką jūs mėgstate groti?

Milana: Mano mėgstamiausias kompozitorius - Sergejus Rachmaninovas, tačiau norisi groti ir pažinti kuo įvairesnę muziką.

Vytautas: Man patinka džiazas.

Tikriausiai kiekvienas vaikas ar paauglys, besimokantis muzikos išgyvena momentą, kada norisi mesti šį užsiėmimą. Kaip jūs įveikėte šią krizę?

Milana: Nelabai atsimenu, kaip pradėjau groti. Mama mane dar mažą nuvedė už rankytės į muzikos mokyklą. Aš nelabai norėjau joje mokytis. O paskui pradėjo patikti. Vienu momentu supratau, kad aš jau niekada negalėsiu gyventi be muzikos. O sunkumų iškyla ne tik muzikuojant. Kai susinervinu prie instrumento - viską metu ir važiuoju prie jūros. Pasivaikštau, ir įtampa atslūgsta.

Vytautas: Aš muzikos studijas pasirinkau savarankiškai. Sugalvojau groti - ir groju. Viskas prasidėjo nuo grojimo fleita, tačiau nuo mažens man patiko džiazas ir traukė saksofonas. Lankydamas vidurinę mokyklą pradėjau privačiai mokytis groti saksofonu. Be jokio kito muzikinio pasiruošimo įstojau į S. Šimkaus konservatoriją ir dabar mokausi.

Studijuoti muziką reikia ryžto ir didelio noro. Tik tai sulaiko sunkiais periodais, kai nusibosta groti, ar kas neįšeina. Be to, nesinori sustoti viduryje kelio.

Muziko profesiją renkasi idealistai. Ar niekada nepagalvojote apie žemiškesnę veiklą?

Milana: Manęs niekas daugiau netraukia.

Vytautas: Muzikanto profesija sudėtinga, nes šioje srityje turi įveikti milžinišką konkurenciją. Kad ko nors pasiektum, turi būti geriausias. Groti žūtbūt.

Milana: To reikia norėti ir siekti.

Jūs siekiate, planuojate savo ateitį?

Milana: Noriu įvaldyti instrumentą. Mano tikslas - išmokti groti kuo skirtingesnius muzikos kūrinius, groti kaip solistei, su ansambliu, pritariant kitiems instrumentams. Baigusi S. Šimkaus konservatoriją planuoju studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje Vilniuje. Po to norėčiau tęsti studijas užsienyje.

Vytautas: Sieju savo ateitį su džiazo muzika. Svajoju tapti žinomu džiazo muzikantu. O planai - tokie patys - svajoju mokytis pas P. Vyšniauską Lietuvos muzikos akademijoje, vėliau tobulintis užsienyje.

Jurga PETRONYTĖ