Balandžio 7-10 dienomis Klaipėdoje vyks tradicinis tarptautinis vokalinio džiazo konkursas "Jazz Voices". Vienintelis tokio tipo renginys Lietuvoje gali tapti Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (KU MF) gulbės giesme. Arba proga nusikratyti senamadiško požiūrio, neva tai, kas yra greta mūsų, nėra mūsų rūpestis, - konstatuoja renginio iniciatorius ir organizatorius, vokalo pedagogas bei muzikantas Stepas Januška.
KU MF Džiazo katedros trisdešimtmečiui dedikuotas renginys šiemet į Klaipėdą sutrauks gausų atlikėjų bei džiazo muzikos specialistų būrį iš 14-os valstybių. Tačiau ar kada nors tokia pat studentų įvairove galės pasigirti Džiazo katedra ir visas universitetas, priklauso ne tik nuo pavienių entuziastų.
Kas, kalbant apie šiemetinio konkurso aktualijas, jus labiausiai džiugina? - teiravomės S. Januškos.
Pirmiausia tai, kad konkursas - jau devintas, ir kad jis vyks net tokiu nelengvu metu. Džiugina augantis susidomėjimas renginiu. Atsižvelgdami vien į jį, būtume galėję sukviesti trigubai daugiau dalyvių. Tačiau tam nebeturime materialių galimybių, o ir tikslas kitoks: tokiame konkurse neribotai galima kelti tik lygį ir profesionalumą.
Taikome reikalavimą, kad iš vienos šalies į konkursą kviečiamas tik vienas atstovas. Šiais metais konkursas bus įvairiausias atstovaujamų šalių požiūriu - sulauksime svečių iš Japonijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Turkijos, Austrijos, Vengrijos, Portugalijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Kroatijos bei visų džiazo vokalo mokymą vykdančių šalies įstaigų.
Konkursas didžiuojasi garbingu - 5000 eurų - priziniu fondu. Aišku, užsienio konkursų, kurių priziniai fondai siekia 100-200 tūkst. eurų, atžvilgiu esame superkuklūs. Kita vertus, kai "Lietuvos talentuose" žmogus barškindamas dantimis gauna 10 tūkst. eurų, sugretinęs šiuos dalykus pasijunti kreivų veidrodžių karalystėje.
Kokios naujovės šiemet laukia renginio dalyvių ir žiūrovų?
Dalyviams naujovių nežadame, juk čia - kaip sporte: nusistovėjusios taisyklės suteikia galimybių optimizuoti pasiruošimą. Dėl žiūrovų, džiaugiuosi besiformuojančia gera tradicija - jau trečius metus konkurso metu džiazo klube "Kurpiai" rengiami vokalinio džiazo vakarai. Konkursantai, kurie renginio metu stresuoja siekdami aukščiausių rezultatų, bei juos palaikantys žiūrovai vakare gali atsipūsti neįpareigojančioje atmosferoje, padainuoti ir pasiklausyti rinktinio vokalinio džiazo. Palaikydami buvusius konkursų nugalėtojus, siekiame, kad jų pasirodymai sudarytų vakarinės programos pagrindą, kad klausytojai pamatytų, kokį lygį jie pasiekė. Manau, šie dalykai suteikia konkursui tęstinumo ir pridėtinės vertės, kurios dėka jis pranoksta muzikinių varžytuvių formatą.
Krizė privertė ne vieną tradicinį renginį "susispausti".
Mūsų konkurso partneriai - analogiški renginiai užsienyje: Suomijos konkursas "Lady Summertime", Estijos "Nomme Jazz", Latvijos "Sony Jazz Stage". Jau metai, kaip latviai sustabdė savo konkursą, o šiemet sulaukiau tokios pat žinios ir iš kolegų suomių. Pernai buvau labai susirūpinęs dėl mūsų konkurso likimo. Bet vis dėlto žmonių, suprantančių, kad šalies ir miesto garsinimas per kultūrą yra nebrangus, bet efektyvus dalykas, naudingas ir verslui, ir turizmui, ir nacijai, yra. Mus sutiko paremti ir nuolat konkursą globojanti Klaipėdos miesto savivaldybė, ir Kultūros ministerija, ir verslininkai. Dėkojame MF Režisūros katedrai už suteiktas Mokomojo teatro patalpas. Jose jau sunkiai išsitenkame, tačiau kol kas finansinių galimybių kitokiai erdvei neturime. Tikiuosi, kad su dešimto konkurso vėliavėle pavyks rasti jubiliejaus vertą salę, - šypsosi.
Juolab kad jūsų tarptautinis džiazo vokalistų konkursas - vienintelis tokio pobūdžio ir masto renginys Lietuvoje?
Drįsčiau taip sakyti. Konkursų įvairios stilistikos atlikėjams, jauniesiems dainininkams yra, tačiau antro tokio išsikristalizavusio - ne. Įžvelgiu ir dar vieną reikšmingą aspektą - dažniausiai visi konkursai vyksta Vilniuje. Tai, jog pritraukiame džiazo vokalistus į Klaipėdą, yra mūsų Džiazo katedros laimėjimas. Tai garbė, įvertinimas ir prestižas, o geresnio pristatymo miesto aukštajai mokyklai, kurioje dėstoma džiazo programa, ir nesugalvosi.
Artėja mokslo metų pabaiga bei stojamųjų egzaminų karštinė. Su kokiomis nuotaikomis jų laukiate?
Nuotaikos liūdnos, netgi tragiškos. Valstybės kultūrinėje politikoje uostamiestis turi neginčijamą teisę turėti savo universitetą, kurio neatsiejama dalis yra MF. Tai, jog dėl stojamųjų egzaminų politikos fakultetas kybo ant plauko - skandalinga situacija. Nematau, kad kas būtų labai susirūpinęs tuo, jog didžiulė mokymo įstaiga, daranti įtaką viso regiono kultūrai, gali prarasti vieną iš svarbiausių padalinių - Menų fakultetą. Tai manęs, kaip klaipėdiečio, netenkina, o kaip menininko - juo labiau. Niekas nėra įvertinęs, kokią įtaką miestui daro universitetas. Bet jeigu atimtume iš Klaipėdos šią mokymo įstaigą, sunku įsivaizduoti, kiek netektume. Įžvelgiu bauginančią tendenciją, jog Vilnius darosi neginčijamas centras, užmirštant, kad regionai turi turėti savo kultūros centrus.
Popieriuje stojimo tvarka - gera, bet realybėje 30 metų gyvuojanti MF Džiazo katedra pradeda pralaimėti analogiško profilio Vilniaus katedrai, gyvuojančiai vos keletą metų. Šiemet į mūsų Džiazo katedrą atėjo vos viena pirmakursė, įstojusi į valstybės finansuojamą vietą, kai anksčiau kasmet buvo priimama vidutiniškai iki 10 pirmakursių. Dėsningas atrodytų uždarymas su paprastu pateisinimu: "Nesurinkote studentų." Tai gražiai skamba nepridūrus, kad per sukurtą sistemą neįmanoma prasibrauti... Šiemet stojamųjų egzaminų reglamente padaryta pakeitimų, bet viskas paaiškės birželį. Mano giliu įsitikinimu, bendrųjų balų taikymas stojamiesiems egzaminams į meninės krypties specialybes reiškia situacijos nesuvokimą, o specialybės įkainojimas - 19 tūkst. litų už mokslo metus - nonsensas. Kam mokėti tokius pinigus, jeigu Danijoje ar Olandijoje tą patį gali studijuoti nemokamai?
Žinoma, galima pasakyti - tegul važiuoja... Bet šitaip mes netenkame esmės - žmonių, kurie dirbs šalies kultūros sistemoje. Iš išvažiavusiųjų sugrįš nedaugelis. Baigusieji studijas kad ir Vilniuje spėja patirti didmiesčio trauką ir dažnai leidžiasi pavergiami suvokimo, kad ne sostinės lygiu savęs realizuoti negalės. Tuo metu studijavusieji menus Klaipėdoje nuo seno pasižymėjo labai lanksčiu požiūriu. Keliaudamas per Lietuvą įvairiuose miesteliuose sutinku daugybę žmonių, kurie baigę studijas Klaipėdoje įsidarbino vietinėse bendruomenėje ir ten puikiai jaučiasi.
Jaunam veržliam žmogui patartumėte neišvažiuoti?
To, kuris nori pabėgti iš namų, nesustabdysi. Tačiau jeigu dar ir valdžia pradeda kurti įvairius koridorius, kurti pseudocentrus - blogai. Turime leisti žmogui save realizuoti, bet savo pirštus lenkime į save - kiekviena bendruomenė turi akcentuoti, kad laukia žmonių, kad nenori, jog jie pabėgtų, užuot kartojusi, kad yra primityvi, provinciali ir puikiai supranta potroškį išvykti.
Būtent todėl mane labiausiai neramina Klaipėdos universiteto vieta mieste. Jis turėtų rūpėti kiekvienam klaipėdiečiui, kiekvienam valdininkui, menininkui, verslininkui; turime susivokti kas esame, kokia mūsų vieta. Teko pastebėti, kad kitose šalyse bendruomenės daro didelę įtaką miesto mokymo įstaigoms, nes visi supranta, kad jos yra tiesioginis visų tikslas. Mus dar tebeveikia sovietinės sampratos, kas valdžia viską duoda ir viskuo pati rūpinasi, o mes gyvename sau, šleifas.
Valerija LEBEDEVA
Rašyti komentarą