Japoniški šokiai ir arbatos ceremonija

Japonijos miestas Kudži yra vienas seniausių Klaipėdos miestų partnerių. Prieš savaitę, Jūros šventės metu, miestų draugystės 20-mečio proga menininkų delegacija iš Tekančios Saulės šalies padovanojo klaipėdiečiams ir svečiams įspūdingą tradicinę japonų kultūrą pristatančią programą.

Nacionalinio šokio dėstytoja ponia Kumiko Mikawa, vilkinti spalvingu kimono, baltai nugrimuotu veidu, susirinkusiesiems demonstravo tradicinius japonų šokius, imituojančius gyvūnus. Žiūrovai gavo nelengvą užduotį įspėti, kurie šokėjos judesiai imituoja laisvąją skrajūnę gervę, kurie - ilgaamžį ir lėtapėdį vėžlį, o vėliau grupelė savanorių turėjo progos ir patys pasipuošti kimono bei pakartoti šokio kompozicijas.

Kaligrafijos mokytojas ponas Tokuo Ube trumpučių pamokėlių Kultūrų komunikacijų centro salėje metu smalsuoliams pabandė atskleisti japonų rašto subtilybes. Drauge su mokytoju renginio dalyviai su teptuku tušu japoniškais hieroglifais rašė savo vardus ant ryžių popieriaus.

Ponios Kumiko Mikawa šokis apie gervę ir vėžlį.

Ponios Tomoko Takayama ir Masae Sato kiemelyje pristatė subtilią, ilgą ir užburiančią Kobori Enshu Japonijos arbatos paruošimo ceremoniją. Stebint, kaip meistrės pagarbiai liečiasi prie arbatos indų, kaip atsargiai tarsi vaiką išsūpuoja puodelį su gėrimu, atrodo, jog arbata iš tiesų yra stebuklingas gėrimas, turintis ypatingą dvasią.

Ikebanų meistrės ponios Takako Shichijugari rankose neregėtomis figūromis virto ir skintos gėlės. Japoniškas puokščių komponavimo menas žiūrovus stebino originaliais minimalistiniais, laisve trykštančiais augalų deriniais.

Visi menininkai iš Japonijos, įsikūrę skirtingose "Kultūrpolio" erdvėse, visas tris dienas buvo tiesiog apgulti minios žmonių. Negana to, dauguma smalsuolių veržėsi patys išbandyti visus japoniškus menus. Panašu, kad tokio anšlago nesitikėjo nei svečiai, nei programos organizatoriai, kiekvienam pasirodymui numatę vos po 15 minučių. Dėl žiūrovų gausybės renginiui šiek tiek pritrūko organizacijos, ramybės ir tylos, kurios taip reikalauja japoniška kultūra.

Jurga PETRONYTĖ