Istorija, verta kino

Šios knygos istorija - išties įdomi. Taigi nusprendėme apie ją pasikalbėti su autoriaus sūnėnu Algimantu.

Atsiminimai į jūsų rankas pateko, praėjus 40 metų nuo tada, kai jie buvo parašyti. Kaip manote, ar Lietuvoje yra daugiau panašių, bet dar neatrastų įrašų apie gyvenimą XX a. viduryje?

Abejoju. Tikrai nemažai laiko praėjo, o tie, kurie dar nėra rasti, ilgainiui pražus.

Kaip kilo idėja šiuos atsiminimus perduoti muziejui ir išleisti knygą?

Norėjau, kad daugiau žmonių žinotų šią istoriją. Du kartus bandžiau išleisti pats, tačiau nepavyko. Po kurio laiko muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas pasiūlė padėti. Žinoma, aš mielai sutikau.

Ar dažnai grįžtate į knygoje minimą Merkinę, jos apylinkes?

Kasmet, dažniausiai vasaromis. Paskutinį kartą buvau Vasario 16-ąją, knygos pristatymo metu.

Autorių su savo broliu - jūsų tėvu Petru - siejo itin glaudus ryšys. Kartu jie išgyveno daug nelaimių. Ar pačiam teko susitikti su Juozu?

Neteko.

Kaip knygos autorių apibūdino jūsų šeimos nariai?

Kaip patriotišką šeimos žmogų, gabų medicinos mokslams, mylintį gamtą, mėgstantį žvejoti.

Atsiliepimai apie knygą yra teigiami. Skaitytojai teigia, kad ši istorija yra skaudi ar netgi verianti širdį. Kaip jūs vertinate tokią reakcija?

Nuostabos nekelia. Skaitant tikrai pradeda virpėti kojos. Malonu, kad skaitytojai įsijaučia į aprašomą aplinką, įvykius. Manau, kad Juozas savo atsiminimų knyga pasistatė sau puikų paminklą.

Knygos tiražas siekia vos 500. Kodėl jis toks nedidelis?

Su Mindaugu manėme, kad knygos išvis nepavyks išleisti. Tad džiaugiuosi net ir tokiu tiražu. Taip pat, kad ir kaip sunku būtų tai pripažinti, didelė dalis tų, kuriems ši istorija būtų aktuali, įdomi, - jau mirę.

Kokia, jūsų nuomone, pagrindinė kūrinio mintis? Ko galėtume iš knygos pasimokyti?

Knyga parodo, ką žmogus pasiruošęs patirti ir iškentėti vardan Tėvynės, gali pasimokyti patriotiškumo, meilės artimiesiems ir Lietuvai.

Šiais laikais, kuomet emigracija yra ganėtinai opi problema, ar galėtume teigti, jog žmonės po truputį praranda patriotiškumo jausmą?

Tikrai ne. Žmonės tiesiog siekia ekonominio stabilumo, kurio trūksta. Negalėčiau sakyti, kad jie nemyli.

PRAŠYMAS

Algimantas tikisi, kad ši istorija artimoje ateityje taps filmu. Jo teigimu, taip būtų galima pasiekti platesnes auditorijas.
Jis norėtų, jog su juo susisiektų ir Vokietijos bei Amerikos lietuvių atstovai. Vyras nori šioms bendruomenėms įteikti knygos kopijas. Pasak jo, išeivija turėtų sužinoti šią istoriją.
Dar vienas Algimantui svarbus dalykas yra tai, kad Juozo kūnas vis dar nerastas. Nors numanoma, jog palaikai turėtų būti Puvočių kaimo miške. Žinančiųjų daugiau vyras prašo su juo susisiekti telefonu 8 606 24649. Suteikusiems informacijos žadama knygos kopija.