"Išminties labirintų vedliai turi būti įžvalgūs"

Bibliotekos piliečiai - reiklūs

"Bibliotekos erdvėse kiekvienas lankytojas atranda savo orbitą - vienas sprendžia kryžiažodžius, kitas rieškučiomis semia mokslo žinias, trečias prasiblaškymui ar ieškodamas vilties skaito meilės romanus, o ketvirtas, išmoningai sulaužęs kompiuterinės apsaugos sistemas, naršo draudžiamuose tinklalapiuose, dar kažkas ateina čionai į pasimatymą", - sakė Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos vadovas rašytojas Juozas Šikšnelis. Pakalbinome šio knygų kalno bibliotekinių procesų automatizavimo skyriaus vedėją Airidą Samavičienę. Kokia yra šiuolaikinė biblioteka, kuo ji skiriasi nuo tos, įkurtos 1950 metais?

Anksčiau viskas buvo sutelkta viename pastate, dirbome ekstremaliomis sąlygomis, neturėjome erdvių didžiuliams renginiams. Svečiai ir skaitytojai ateina į labai erdvų pastatą. Gerėja kompiuterinis raštingumas, ir Mokymo centro atidarymo proga bibliotekoje pasiektas daugiausiai vienoje vietoje naršiusiųjų skaičiaus rekordas - 127 internautai.

Jaunimas čia ateina į pasimatymus, diskutuoja tikrai ne mokytojų užduota tema, kuria visuomeninius projektus. Neseniai paskambinusi pora paklausė, ar galėtų bibliotekoje duoti amžinus meilės įžadus.

Pas mus yra skaitytojų klubas, neseniai per renginį "Skanus maistas" jo nariai pagal valgių knygų receptus pasigamino valgius, bet ir atsinešė senovines grožines knygas, kur rado užrašytų receptų.

Yra Vydūno klubas. Kapitonų klubas rengia susitikimus su vaikais. Gerlacho palėpėje veikia nuolatinė jūrinio paveldo ekspozicija.

Jūs esate Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė ir vadovaujate I. Simonaitytės bibliotekininkų draugijai. Ką nuveikėte?

Telkiamės bendrai veiklai, keliame profesinį meistriškumą, dalyvaujame konferencijose, pasidaliname mintimis. Šiemet važiuosiu į Suomiją, į Helsinkį, tarptautinę konferenciją, ir kasdien kalbėsimės įvairiomis temomis - nuo naujausių technologijų iki darbo su vaikais.

Kas yra geras bibliotekininkas ir kokią matote ateities biblioteką?

Jis turi būti įžvalgus psichologas, labai kantrus, nes kasdien ateina žmonių, kuriems reikia bendravimo, išsipasakoti. Jis turi būti itin kūrybingas, nes biblioteka nuolat kinta.

Lietuvoje dabar dirba beveik 3 tūkstančiai bibliotekininkų, ir 99 procentai jų dirba kompiuteriais. Ateityje ši institucija gali būti vien tik virtuali. Liūdna, kad jau dabar paaugliai neskaito knygų. Ateina pasiimti tų, kurias liepia perskaityti mokykloje, ir prašo duoti "Baltazaro malūną" (Borutos "Baltaragio malūnas", "Sviesto duona", "Rūgpienio duona" (Šaltenio "Riešutų duona"), Šekspyro "Odetą".

Neužmirštami susitikimai

"Bibliotekoje daug unikalių knygų; sukaupta daugiau kaip milijonas egzempliorių. Seniausia turima knyga - 1678 metais Antverpene išleistas elementorius lotynų kalba "Theologia moralis", storiausia - 1950 m. išleistas 3214 puslapių Websterio anglų kalbos žodynas. Turime apie 5000 antikvarinių leidinių, jie taip pat prieinami skaitytojams, tik laikantis tam tikrų taisyklių. Kai kada leidiniai kopijuojami", - sakė I. Simonaitytės bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene Daiva Nakrošienė, pasidžiaugusi net bibliotekos kieme augančiu ąžuolu, kuriam mažiausiai - 200 metų.

Biblioteka turi vertingų skaitytojų padovanotų knygų kolekcijų, vinilo plokštelių, fotografijų.

"Iš vykusių vakarų man įsiminė skaitymai "Naktigonė", kai Sigučio Jačėno iniciatyva vyksta vieno aktoriaus spektaklis. Kviečiami senosios kartos Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Kartą žiūrėjome "Trepsės" teatro pastatymą pagal I. Simonaitytės romaną "Viliaus Karaliaus moterys", ir įdomu buvo patirti, kaip jaunos šiuolaikinės merginos įsivaizduoja praėjusios epochos Mažosios Lietuvos moteris", - sakė D. Nakrošienė.

Bibliotekoje lankėsi garbūs svečiai: Japonijos, Amerikos ambasadoriai, Lietuvos prezidentas A. M. Brazauskas, rašytojai iš Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, vertėjai iš Latvijos, ir jūrininkai iš Portugalijos, pristatę savo šalį kaip jūrinę valstybę, skaitę savo kūrybos eiles.

"Yra skaitytojų, kurie gyvena bibliotekoje"

"Jeigu yra bibliotekininkų iš pašaukimo, tai aš - ne iš tų. Niekada gyvenime apie tai negalvojau, nors yra kolegų, kurie pasakoja, kad ši profesija buvo jų viso gyvenimo svajonė. Dažniausiai tampama ne tuo, kuo nori, aš ir kai kurios mano kolegės yra "neįvykusios menininkės", bet dabar dėl savo pasirinkimo nesigailime", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

Kuo meno skaitykla skiriasi nuo kitų?

Kaip ir kiekviename darbe gali pelyti kaip grybas, bet jeigu jame surandi ką nors gražaus, tai ir rasi. Visada pasidžiaugiame, kad esame privilegijuoti, nes skyrių lanko išskirtiniai žmonės - aktoriai, teatralai, dailininkai. Kartais net nesuvokiama: atrodo, nepasiekiamas žmogus staiga išdygsta prieš akis, o vėliau tampa labai savi. Juos, eruditus, "skaitai" kaip enciklopediją, kiekvienas pasigiria gerais darbais, vaidmenimis, kūrybiniu aktu, pasidalina idėjomis, atneša savo sukurtų fotografijų, paveikslų. Įteikia pakvietimų į koncertą; tai praktiška, ir būtų nuostabu, jei spėtum nueiti visur, kur kviečia. Vienas menininkas, kuris gyvena pas mus bibliotekoje, kasdien papasakoja, ko pasisėmė čia sėdėdamas, kokį tai kūrybinį sumanymą pagimdė.

Viena bibliotekininkė sakė, jog pasitaiko skaitytojų, kurie atsineša knygų sąrašą, kurias skaitė įžymybės, ir prašo jų. Kaip keičiasi skaitymo skoniai?

Blogiausia, kad internetas pasidarė visagalis, ir didžioji dalis nebenori knygų, nes skaitykla yra unikali, pati drįsčiau teigti, brangiausia, nes turimų meno albumų kainos pranoksta knygų kainas. Ir kai ateina žmogus, ir sako, kad jam nieko nereikia, nes viską randa internete, norisi apsiverkti, nes tiek, kiek yra čia, ten nerasi. Žmonės slysta paviršiumi, nori virtualaus skaitymo kaip greito maisto, informacijos "dozės" čia ir dabar. O yra žmonių, kurie ateina, kapstosi ir atranda, džiaugiasi. Seniau tokių būdavo daugiau. Mes neslepiam brangių leidinių saugykloje, sakome: "Tik imkit ir skaitykit", net leidžiame neštis į namučius.

Pas mus domimasi aukštąja mada, aktualūs interjero, kraštovaizdžio dizaino leidiniai. Ir normalu, kad ne architektas išmoksta susiprojektuoti savo namų interjerą. Neturime grožinės literatūros, bet aš manau, kad lietuviška literatūra be reikalo nukrapštyta nuo pjedestalo. Aš jos specialiai neieškau, bet parsinešu, ir įsijaučiu. Dabar nuslūgo susidomėjimas "Kultūros barais", "Krantais", savaitraščiais "Šiaurės Atėnai", "Literatūra ir menas", nors turi skaitytojų ratą. Įdomu, kad per klaidą ateina pas mus knygų pirkti, nes įsivaizduoja, kad esame knygynas "Po langu".

Ką darysite, kad taptumėte traukos lauku, kuriam neatsispirsi?

Bandysime užkariauti pozicijas virtualioje erdvėje. Jau daug nuveikta, būsime pasiekiami visiems, kad ir kur būtų. Ten yra mūsų parodų archyvas, virtuali Klaipėdos krašto dailininkų galerija, kurią kasmet papildome. Paskutinieji archyve - skulptorių A. Boso ir A. Sakalausko ir freskų tapytojos A. Banytės darbai, šiais metais planavome ten pristatyti V. Pinkevičiaus kūrybą, nespėjome jam išėjus anapus. Aišku, projektui rėmimo negavome, bet yra daug gražių dalykėlių, kuriuos galima nuveikti ir šiaip.

Kol gyvuosime, rengsime tradicinius Metų knygos rinkimo konkursus, nes žmonės veržiasi į juos patirdami jaudulį ir aistras.

Kokios nuostabiausios darbo dienos prabėgo skaitykloje?

Jų buvo daugiau, kol nebuvo kultūrų komunikacijų centro, Švyturio menų doko. Pagrindinė meno niša buvo meno skaitykla, gyvenimas virė. Kai žiūriu senas nuotraukas, sunku patikėti, kad surengėme kaligrafijos dirbtuves, kur rungėsi Telšių ir Klaipėdos meistrai. Norvegai buvo atvežę nerealią parodą. Kūrybinis V. V. Landsbergio vakaras baigėsi romansų dainavimu. Buvo ir knygų klubas, kiekvieną ketvirtadienį rinkosi žmonės pažiūrėti retesnių kino filmų, dabar tai atrodo utopija. Tačiau ir dabar pasitaiko mažų stebuklų: pianistas virtuozas Viktoras Paukštelis surengė koncertą.