Irano kaligrafija - keistas, bet įskaitomas raštas

"Vakarietiška kaligrafija - laisvesnė, neturinti taisyklių, o iraniečiams braižą diktuoja senosios Korano ar XII amžiaus poemų tradicijos. Jie sugeba parašyti Dievo vardą, nors pats žodis nevartojamas. Lotynų abėcėlė palanki meditacijai, o mus vilioja iraniečių paslaptingumas, egzotika, hieroglifų struktūra. Kol kas tai tik žvalgyba, manau, menų mainai tęsis", - sakė projekto iniciatorius, menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Iraniečiui rašymas nėra tik bendravimo priemonė, dažnai pats raštas tampa meno kūriniu.

"Pristatome Persų kaligrafiją - menišką (už)rašymo būdą, egzistuojantį jau tūkstančius metų. Per ilgą šalies istoriją buvo sukurta daug rašymo stilių, tačiau tik dvi formos atlaikė laiko išbandymus - Nastaliq ir Shekasteh. Mes demonstruojame senuosius kiekvieno metodo pavyzdžius nuo senovės iki šių dienų. Antrojoje dalyje pateikiame knygos meną ir knygų puošybos raidą. Knygų apipavidalinimo ir dekoravimo ištakos siekia laikus dar iki islamo atsiradimo. Knygų puošyba miniatiūromis ir ornamentais vėliau buvo skatinama ir islamo religijos, kai tapo svarbia neišsenkamos menininkų kūrybos versme. Pristatome ir knygas, dekoruotas šiuolaikinės tapybos būdais. Darbuose matyti, kaip persų kaligrafija atsiskyrė nuo literatūros ir buvo pradėta naudoti kaip nauja vizualinio meno kryptis. Pasikeitė kaligrafijos "paskirtis", ji tapo ne tik komunikacijos bei idėjų išraiškos priemone, bet ir būdu išreikšti asmeninius meninius gebėjimus ir kūrybiškumą", - sakė parodos kuratorius, menininkas Hojat Amani.