Inesa Kurklietytė: Keiksmažodžių režisieriai griebiasi iš silpnumo

Inesa Kurklietytė: Keiksmažodžių režisieriai griebiasi iš silpnumo

Televizijos eteryje laidų vedėjams už išsprūdusius necenzūrinius žodžius pateikiamas įspėjimas. Diskutuojama ir apie griežtesnių baudų taikymą televizijoje. Kine keiksmažodžiai ir necenzūriniai žodžiai šiuo metu yra tapę dažnu reiškiniu. Kaip jų pateikimą vertina kino pasaulio atstovai, „TV publikai“ pasakoja režisierė Inesa Kurklietytė.

Tai yra pateisinama

Režisierė keiksmažodžius kine vertina kaip vieną iš meninės raiškos priemonių. „Negalėčiau teigti, kad kine keiktis iš principo negalima. Mano nuomone, tiek kine, tiek kitose meno srityse visos meninės priemonės yra įmanomos, tarp jų ir keiksmažodžiai. Tik negerai, kad šiuo metu ta menine priemone dažnai piktnaudžiaujama ir įsiveliama į blogo skonio tradicijas. Aš iš tų žmonių, kurie pasisako už saikingą tokios priemonės vartojimą. Menas yra aukščiausia raiškos forma, ir jei ši meninė priemonė yra pateisinama, tai tuomet nėra jokių tabu, kaip ir gyvenime“, - sako moteris.

I.Kurklietytė iškart sulaukia klausimo, kada tos priemonės gali būti pateisinamos. „Menas nėra kažkoks receptas, negalėčiau tiksliai įvardyti momentų, kai keiksmažodžiai yra pateisinami. Tokios raiškos priemonės pateisinamos tuomet, kai tai yra įtikinama, kai jie yra būtini iki galo kūriniui atskleisti. Tačiau tokie atvejai būna reti. Kartais pagal visas menines priemones ir sumanymą tai yra reikalinga. Čia veikia nuojautos ir intuicijos dalykai. Žinoma, kiekvienas kūrinys turėtų būti vertinamas atskirai“, - patirtimi dalijasi I.Kurklietytė.

Tai yra spekuliacija

Moteris prisimena ir neigiamus kino pavyzdžius, kai režisieriai keiksmažodžių griebiasi be reikalo. „Man pačiai yra tekę matyti filmų, kur režisierius stengiasi stebinti ir stulbinti pasitelkdamas keiksmažodžius. Mano nuomone, jis renkasi tikrai netinkamas priemones, kurias pasaulis yra seniai perėjęs ir nebenustemba. Kartais keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių filmui visiškai nereikia, o režisieriai ir scenarijų autoriai jų dažnai griebiasi iš silpnumo. Jie tik nori pigiai įsiteikti žiūrovams. Reikėtų vengti šios spekuliacijos. Autoriai galėtų būti skatinami rasti ir subtilesnių išraiškos priemonių nei keiksmažodžiai. Sunku prognozuoti, nuo ko tai priklauso. Galbūt tai lemia jaunas režisieriaus amžius ar patirties stoka. Yra tokia liga - vaikiško naivumo liga“, - juokaudama mintį užbaigia kino atstovė.

Tai naudoja ir režisierė

I.Kurklietytė neskuba tik teisti kitus autorius. Ji stengiasi palyginti ir savo atvejus. „Filme „Varnų ežeras“, kai berniūkščiai šiurkščiai kalbėjosi tarpusavyje, aš nekoregavau ir necenzūravau jų tekstų. Palikau tokius, kokie yra. Žinoma, ten nėra vulgarių rusiškų keiksmažodžių. Tai vaikų fantazija ir vaikų pokalbiai. Vaikiškas slengas, kuris gimsta čia ir dabar. Galbūt kažkam ir rėžia ausį. Bet tame filme buvo kalbama apie žiaurius vaikus ir man atrodė, kad pagal scenarijų tie žodžiai buvo toje vietoje reikalingi. Jei būtume atsisakę tų keiksmažodžių mūsų filmo epizode, manau, esmė nebūtų pasikeitusi“, - prisipažįsta režisierė.

Negalima cenzūruoti

Moteris keikimąsi ir šio veiksmo apribojimus televizijoje palygina su šiuo reiškiniu kine. „Televizijoje siekiama apriboti keiksmažodžius, nes ji yra masiškai pasiekiama bet kokio amžiaus asmenims. O kiną renkasi atskiros žiūrovų grupės. Aš esu prieš įvairius apribojimus, nes norisi ugdyti protingą ir sąmoningą visuomenę, o ne tokią visuomenę, kuriai taikomi griežti draudimai. Mes kuriame demokratinę valstybę ir turėtume taip auklėti žmones, kad jiems nebūtų baisu išgirsti vieną kitą keiksmažodį. Svarbiausia, kad žmonės turėtų pasirinkimo galimybę, galėtų žiūrėti įvairų ir gerą kiną. Žiūrovai turi patys sugebėti atsirinkti, tuomet ir nereikės cenzūros. Taip pat svarbu, kad būtų finansuojami filmai. Šaliai reikia investuoti į kiną ir ugdyti žiūrovų skonį. O skonis ugdomas per sukurtus filmus. Jei per metus sukuriamas vienas filmas, tai, žinoma, sunku formuoti žiūrovų skonį. Tuomet jie žiūri Holivudo filmus, kurių mes tikrai necenzūruosime“, - su nusivylimu pasakoja režisierė.

I.Kurklietytė mano, kad keiksmažodžiai kine tikrai nepaveiks visuomenės. „Žmonės būna labiau paveikiami ir keikiasi nuo brutalios kasdienybės, o ne nuo kino. Juos labiau veikia tarpusavio santykiai ir nemandagus bendravimas. Daugiau visuomenę veikia informacija, kurią žmonės gauna per televizijos naujienų sklaidą, o ne žiūrėdami kino filmus. Mano nuomone, ne kinas tam daro įtaką, o patys besiklostantys gyvenimo santykiai. Noras keiktis kyla iš gyventojų nepasitikėjimo“, - pokalbį užbaigia pašnekovė.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder