Europos menininkų šedevrai: marinos, porcelianas ir taurieji metalai

Sveika, jūra!

Marinistinių XVII-XX a. olandų, rusų, anglų, norvegų, vokiečių, lietuvių romantizmo, realizmo, impresionizmo stiliumi nutapytų peizažų paroda "Sveika, jūra!" atskleidžia didžiulę jūros temos įvairovę. Drobėse įamžinti istoriniai jūrų mūšiai bei pergalės, garsių laivų "portretai", uostai ir vandens stichija.

"Marinos žanras, susiformavęs XVII a. Olandijoje, tapo itin populiarus. XIX a. Rusijoje marinas išpopuliarino Ivanas Aivazovskis, kurio vieną kūrinį - "Jūros peizažas" - turime ir mes. Ne kiekvienas gali nutapyti jūrą, įveikti tą barjerą, o juk kiekvienoje šalyje jūra, dangus, gamta, šviesa yra unikalūs. Štai Užpoliarėje didelė jūros dalis sukaustyta ledo, atšiauriu grožiu alsuoja norvegų dailininko Adelsteno Normano fiordų vaizdai. Vienas vertingiausių muziejaus eksponatų yra pavyzdinė akademiko, profesoriaus Aleksejaus Bogoliubovo epinė drobė "Kronštato reidas". Perteikta uosto dvasia, atmosfera. Kiekvienas kūrinys turi savo biografiją, savo istoriją ir meninę vertę", - sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

Nemažai darbų sukaupė Vakarų Berlyne gyvenęs kolekcininkas Mykolas Žilinskas. Jis kolekcionavo visa, kas susiję su Prūsijos Lietuva, tarp jų yra ir paveikslas, puošęs prieškarinės Lietuvos Vyriausybės rūmus.

XIX a. romantizmo tapytojai mėgo fiksuoti audringą jūrą, besileidžiančią saulę ar mėnesieną virš jūros. Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir XIX-XX a. lietuvių dailininkai: Kanutas Ruseckas, Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, o Česlovas Janušas marinistinį peizažą pasirinko pagrindine savo kūrybos sritimi.

Parodoje išsiskiria flamandų mokyklos atstovų Peeterso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne's barokiškai efektingos kompozicijos, anglo Williamo Collinso "Audringa jūra", žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio "Jūros peizažas", Richardo Levicko "Venecija migloje".

Paroda veiks iki 2013 m. rugsėjo 29 dienos.

Nuo A. Diurerio iki L. van Leideno

XVI-XIX amžių Vakarų Europos meistrų grafikos darbai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių uostamiestį pasiekė ne visi, nes jų ten saugoma per 12 000. Tačiau pakankamai atspindėta šios dailės rūšies raida nuo renesanso, manierizmo, baroko iki neostilių žanrų. Čia galima išvysti vario, plieno raižinius, ofortus, kuriuos sukūrė Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos graveriai, pasiekę neprilygstamo meniškumo ir amato lygį.

Parodoje išsiskiria vokiečių dailininko Albrechto Diurerio grafikos kūrinys, vaizduojantis Šv. Eustachijų, Nyderlandų menininko Luko van Leideno ir jo sekėjo Nikolo de Breino kompozicijos pagal Biblijos siužetus. XVII a. flamandų grafikos mokyklai atstovauja dailininkai Scheltė Adamas Bolsvertas ir Paulius Pontijusas bei jo sukurti piešiniai garsiojo jo tėvynainio Peterio Pauliaus Rubenso paveikslų motyvais. Šio laikotarpio reprezentacinio portreto meistras vokietis Elijas Haincelmanas įamžino Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio atvaizdą.

XVIII a. Europoje suklestėjo reprodukcinė grafika, buvo kuriamos garsių tapybos kūrinių grafinės interpretacijos. Flamandų kilmės grafiko, neoklasicizmo atstovo Žeraro Edelinko kompozicija "Nukryžiuotasis tarp angelų", išraižyta pagal Liudviko XIV dvaro dailininko Šarlio Lebreno drobę, išsiskiria teatralizuota patetika, elegancija ir grakštumu. Ne mažiau įspūdingi prancūzų ir italų graverių kūriniai, atkuriantys Nikol? Puseno, Rafaelio, kitų garsių tapybos meistrų paveikslus. Parodoje pristatoma ir XVIII a. pab. Anglijos grafikos mokykla. Neoklasicizmo ir neoromantizmo bruožai pastebimi venecijiečio Džovanio Batistos Piranezio ofortuose. Pagrindinė jo kūrinių tema - Romos architektūra, miesto praeities vaizdai ir architektūrinės fantazijos. G. B. Piranesi mistiniai Romos peizažai vaizdavo didingus, bet realybėje tose vietose niekad nestovėjusius statinius taip tikroviškai, kad Johanas Volfgangas Gėtė, iki tol matęs Romą tik iš dailininko darbų, atvykęs į miestą, truputį juo nusivylė.

Paroda veiks iki 2013 m. birželio 16 d.

Iš alchemikų dirbtuvių

Vienoje iš galerijos salių eksponuojami Europos XVIII-XIX a. taikomosios dailės kūriniai "Nuo baroko iki secesijos", kuriuos surinko turtingi pirkliai, dvarininkai ir juos interjeruose, buityje naudoję pasiturintys miestiečiai. Tai - įspūdingi puošnaus baroko, klasicizmo, ampyro, bydermejerio, rokoko, secesijos stiliaus daiktai iš porceliano, stiklo, metalo, tekstilės, pagaminti žymiausiose Europos manufaktūrose arba nedidelėse privačiose dirbtuvėse.

"Išskirčiau labai retus rudos, regis, neišvaizdžios spalvos porceliano indelius, 1709 m. sukurtus saksų alchemiko Johano Biotgerio. Tai pirmieji nužiesti europinio porceliano dirbiniai; iki tol kinų keramikai itin brangiai kainavusios porceliano masės sudėtį laikė paslaptyje. Biotgerio dirbiniai padaryti iš tokio kieto molio, kad jį galėjai šlifuoti", - sakė LDM taikomosios dailės rinkinių tyrinėtoja, parodos kuratorė Gražina Gurnevičiūtė.

Kuratorė papasakojo, kad Europos valdovai ir didikai, norėdami sukaupti didžiausius turtus, gabesnius alchemikus tiesiog uždarydavo kalėjimuose ir versdavo dirbti. Anuomet porcelianas kainavo tiek pat, kiek auksas.

1710 m. Vokietijoje buvo įkurta Meiseno porceliano manufaktūra, pirmoji porceliano gamykla Europoje, kuriai vadovavo J. Biotgeris. Tada buvo atrastas baltas, riebus, plastiškas molis kaolinas.

Parodoje pristatomi Vienos (Austrija) ir spalvoto Sevro (Prancūzija) karališkųjų porceliano manufaktūrų dirbiniai. Iš angliško porceliano bei fajanso pavyzdžių bene prabangiausiai atrodo Vedžvudo manufaktūros indai.

Vertingojo XIX a. Bohemijos stiklo dirbiniai žavi giliomis rubino, kobalto spalvomis ir sudėtingomis daugiasluoksnio stiklo eksperimentinėmis technologijomis. Bohemijos stiklo spalvoms ir savybėms išgauti buvo naudojami aukso oksidai. Žymiausias stiklo eksponatas - Prancūzijos stiklo legendos Emilio Galė dirbtuvėse sukurta kamėjinio stiklo dėžutė.

Eksponuojami ir Vakarų Europos dirbtuvių sidabro, bronzos, alavo ir ketaus dirbiniai. Dėmesį patraukia baroko laikotarpio sidabro indai - prašmatnios banguotų formų sriubinės, vaisių vazos, žvakidės, padėklai, gausiai puošti gėlių lapais, kriauklėmis, amūrais.

Parodos kolekciją papildo XVIII-XIX a. smulkūs dirbiniai iš kaulo, vėžlio kiauto, agato ir kt. Iš jų buvo gaminamos papuošalų ir kosmetikos reikmenų dėžutės, pudrinės, tabokinės, greitai išplitusios po Europą.

Paroda veiks iki birželio 16 dienos.

Klaipėdiečių buityje - meilė savo miestui

Dionyzo Varkalio Klaipėdos krašto kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto - brangus paveldas.

"Tai nuostabus kultūrinis palikimas tų žmonių, kurie gyveno Klaipėdoje iki II pasaulinio karo. Vėliau atkilę į šį kraštą žmonės jo net nevertino, lengva ranka išmesdavo, sulaužydavo. Senųjų klaipėdiečių namų lentynose buvo vazelės ir lėkštės su senojo miesto vaizdais, vėjo malūnais, laivais, su šeimininko pavarde, Klaipėdos herbu, restoranų, viešbučių, smuklių pavadinimų užrašais. Jie ne šiaip pirkdavo juos parduotuvėse, bet užsakydavo gamyklose. Niekur kitur nemačiau, kad miestelėnai šitaip mylėtų savo miestą. Manau, jaunimas turėtų pamatyti šią pirmąją nuo Klaipėdos egzistencijos tokią plačią parodą, bylojančią apie buvusią miestelėnų buitį", - sakė Dionyzas Varkalis.

Šį metalo ir keramikos rinkinį muziejininkas dar 1988 m. perdavė Lietuvos dailės muziejui, tačiau buvo tik kelis kartus trumpai eksponuojamas Prano Domšaičio galerijoje. Pastaraisiais metais augantis susidomėjimas Mažosios Lietuvos praeitimi paskatino surengti ilgalaikę kolekcijos parodą.

Restauruoti senoviniai laikrodžiai iš D. Varkalio kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus ekspoziciją. Surinkti senųjų kalvių įrankiai ir dirbiniai, išgelbėtos nuo metalo laužo likimo naikinamų senųjų Klaipėdos miesto kapinių meniškos kalinėtos tvorelės davė pradžią Kalvystės muziejui, kuriame D. Varkalis šiandien ir dirba.

Parodoje eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Keli metalo indai, šakutės su įspaudu "Herm. Blode" primena Nidos dailininkų kolonijos, kurios dalyviai apsistodavo garsiajame menininkų globėjo "tėtušio Blodės" viešbutyje, laikus.

Kolekcijoje yra lietuvių dailininkų Juozo Zikaro, Petro Rimšos, Adomo Smetonos, Kajetono Sklėriaus XX a. pirmojoje pusėje sukurtų medalių, ženklų, skirtų įprasminti svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Dėmesį patraukia puodelis su lėkštute iš tapytojo Adomo Varno jubiliejiniams Vytauto Didžiojo metams (1930) suprojektuoto kavos servizo. Gausus ikikarinės Klaipėdos vaizdų atvirukuose rinkinys, o uostamiesčio specifiką atskleidžia originalūs žvejų ir jūreivių amuletai.

Paroda veiks iki 2014 metų gruodžio 31 d.