Edvardas Šeputis-Shepa: "Klaipėdos kultūra netrukus pražys"

Dailininkas Edvardas Šeputis-Shepa teigia, jog polėkis piešti "atlydėjo" jį jau nuo vaikystės. Fantastinių ar net kosminių vaizdinių kūrėjas sako, jog ant drobės jis realizuoja ne tai, kas kyla racionaliu būdu galvoje, smegenyse, kurios galbūt nori parduoti ar atkartoti, o tai, kas "ateina" iš širdies. Ar tai perspektyvu? "Nežinau. Manau, jog svarbu daryti tai, apie ką galvoji, svajoji, kol kiti pradės tave vertinti taip, kaip ir tu save", - požiūrį į kūrybą atskleidė pašnekovas.

Shepai labiausiai patinka tapyti tuomet, kai jam suteikiama visiška kūrybos laisvė - žinoma, tai nutinka retai. Paveiksle žmonės dažniausiai nori matyti bent jau mėgstamą fragmentą, simbolį, spalvą: "Kartais mėgstu iššūkius, kuriuos reikia įveikti, vykdant konkrečias užduotis."

Rado bendraminčių

Dailininkas neslepia esąs turbūt vienintelis mūsų šalyje, įvaldęs gana retą - "Energy Art" ("Energetinis menas") - stilių. "Iš pradžių nė nežinojau ir nesidomėjau, ar aš priklausau kokiai nors tapybos šakai, kol galiausiai atradau panašaus meno kūrėjų užsienyje. Šiandien palaikome glaudžius ryšius su viena kanadiečių dailininkų kompanija, kuri pati mane atrado viename interneto puslapyje - jame aš skelbiu savo darbus. Pirmiausia gavau pasiūlymą jų "Facebook" paskyroje paviešinti vieną savo paveikslą", - apie tai, kaip užsimezgė pažintis su bendraminčiais iš "už Atlanto", pasakojo klaipėdietis.

MINTIS. Pagrindinė vaikino filosofija yra labai trumpa: "Žmogus - žmogui".

Kanadiečiai turbūt nė nesitikėjo, jog nežinomo menininko darbas socialiniame tinkle surinks daugiausiai "patinka" paspaudimų! Po šio akibrokšto jie pasiūlė Shepai bendradarbiauti.

Dailininkas į Kanadą siunčia savo darbų "printus" - originalus siųsti jam kainuotų nežmoniškus pinigus. Ką jau kalbėti apie saugumą - didelių gabaritų darbas kelionės metu greičiausiai būtų pažeistas.

Ar pats buvai nukeliavęs į Kanadą? - paklausiau. "Dar ne, bet ir man, ir jiems knieti susitikti", - intriga žibėjo dailininko akyse.

POŽIŪRIS. "Manau, jog svarbu daryti tai, apie ką galvoji, svajoji, kol kiti pradės tave vertinti taip, kaip ir tu save", - požiūrį į kūrybą atskleidė Edvardas Šeputis, klaipėdiečiams dar žinomas kaip Shepa.

"Lietuvoje badu nenumirsi"

Tačiau gyventi Kanadoje ar kur nors kitur menininkas nenorėtų. "Aš myliu Klaipėdą. Tai yra mano miestas. Situacija čia nėra tokia bloga, kokia atrodo - tereikia didelio noro ir pastangų. Pamenu, kartą mąsčiau: na, taip, krizė... Tačiau Lietuvoje, Klaipėdoje, badu tikrai nenumirsi. Kaimynystė čia lyg šeima, o senamiestį mes vadiname tiesiog "kiemu", - gyvenimo Klaipėdoje patirtimi dalinosi vaikinas.

Shepa pažėrė ir kritikos tautiečiams. Esą lietuviai nuolat yra dėl ko nors nepatenkinti - kad ir politine situacija. Tačiau nepasitenkinimas reiškiamas tik artimiausioje jų aplinkoje: pasišnekučiuoja su sutuoktiniu, artimiausiais draugais ar daugių daugiausiai su kaimynu, laiptinėje traukdami cigaretę. Tuo viskas ir baigiasi.

Dar vienas minusas - klaidingas mąstymas, jog menininkas yra būtinai pasmerktas gyventi nepritekliuje, o, jei Dievas duos, jo vardas bus žinomas, darbai graibstomi tik po mirties. Šį stereotipą esą būtina išguiti iš tautiečių galvų.

STILIUS. Dailininkas įvaldęs gana retą "Energy Art" ("Energetinis menas") tapybos stilių. Asmeninio archyvo nuotr.

Nesėkmingi pirmieji bandymai

Shepa aktyviai dalyvauja "Vydūnkės", kuri Lino Kutavičiaus iniciatyva menininkams duris atvėrė prieš keletą metų, vystymo procese - čia jis turi ir savo dirbtuves. Dailininkas prisimena, jog iš pradžių Vydūno mokykloje įsikūrė projekto "Genio misija" vykdytojai, tačiau tai pašnekovas įvardijo kaip nesėkmingą bandymą suburti menininkus. "Kūrybos tuo metu būta labai mažai, - dalinosi žiniomis dailininkas.

Vėliau vadžias perėmė ne pelno siekianti organizacija - klubas "Mes galim".

"Daugelis norėjo šių patalpų - juk tai senamiesčio vidurys! O ir mokėti už nieką nereikėjo, tik už vandenį ir elektrą. Savivaldybė mokyklą atidavė pagal panaudą", - pasakojo menininkas.

Mokyklą "okupavo" "Kūrybos sintezė"

Dvejus metus "Vydūnkėje" veikęs klubas stabdė kūrybinę veiklą, kol mokykloje galiausiai liko vos keletas menininkų. "Visos klasės buvo virtusios kone sandėliais. Tačiau įvyko perversmas ir klubas buvo išprašytas. Taigi praėjusios vasaros pradžioje įsteigėme savo asociaciją "Kūrybos sintezė", - teigė menininkas, neslėpdamas, jog asociacijai pats ir vadovauja.

"Mano idėja yra į mokyklą pritraukti kuo daugiau menininkų ir siekti, kad ši vieta dirbtų miestui. Jaučiu, jog kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje netrukus pražys", - mintimis dalinosi Shepa, neslėpdamas nuostabos, jog, vos pradėjus kuopti būsimą kūrybinį inkubatorių, dar viešai nė nepaskelbus apie galimybę gauti patalpas kūrybai, apsireiškė nemažai norinčiųjų.

Šiuo metu "Vydūnkės" bendruomenę sudaro 17 narių, atstovaujančių įvairias meno sritis: kalvystę, metalo liejimą, juvelyriką, gintaro apdirbimą, skulptūrą, tapybą, "graffiti", keramiką, batiką, muzikos prodiusavimą, teatrą, architektūrą, dizainą ir kt. Čia bus siekiama sukurti mini infrastruktūrą, leisiančią menui neabejingiems žmonėms įsigyti kūrinių pigiau ir tiesiai iš kūrėjo rankų, o ne per tarpininkus.

"Tam tikslui pasiekti norime įkurti nuolat veikiančią galeriją. O vasarą - lauko virtuvėlę, kurioje už maistą apsilankiusieji mokėtų tiek, kiek gali", - idėjomis žarstėsi dailininkas.

Paklaustas, iš kur atsiradę mokykloje esantys įvairūs baldai ir niekučiai, menininkas sakė, jog daugumą jų padovanojo pažįstami ar draugų draugai. Atiduoti jiems nereikalingų baldų, kaip šviestuvus, fotelius, kušetes, kartais pasiūlo, tarkime, bankrutavusios maitinimo įstaigos.

Ką jau kalbėti apie menininkų sugebėjimą originaliai išsisukti iš padėties - "Vydūnkės" dizainas yra tarsi muziejaus!

Paklaustas, ar buvusios Vydūno mokyklos "rezidentai" nesusižavėjo galimybe įsikurti "Kultūros fabrike", Shepa sakė, kad tokių minčių nebuvo. Ši vieta, jų akimis, yra pernelyg komerciška ir brangi.

Žiemoja svetur

Shepa atskleidė, jog žiemoti kartais išvyksta į šiltus kraštus. Ir kas jam? Juk menininko nevaržo darbas nuo 8 iki 17 val., šeima, vaikai. Įspūdžiai, patyrimai bei aplinkos pokyčiai jam padeda pasikrauti. Žinia, menininkas išvyksta ne dykaduoniauti, o kurti ir puošti svetimas vietas.

Šiemet jis kartu su keletu bendraminčių keliems mėnesiams žada išvykti į Ispaniją. Tačiau konkretaus plano jie neturintys - esą keliaus, kur tik sumanys.

"Turbūt dėl to, kad esu kilęs iš Mogiliovo (Klaipėdos mikrorajonas. - Autor. past.), svečiose šalyse mane domina "getai", kuriuose verda tikras gyvenimas", - sakė Shepa ir pridūrė, jog ten jis nevengia grafičiais (šiems menininkas esąs neabejingas) dailinti įvairių pastatų sienas. Paklaustas, ar negauna vėliau į "skūrą" nuo policijos pareigūnų, pašnekovas tikino, kad labiausiai šio meno bijo lietuviai - žodis "grafitis" čia tapęs kone keiksmažodžiu. O tokios šalys kaip Ispanija į jį žiūri paprasčiau ir liberaliau.

Klaipėdietis prisiminė kuriozą, kai, viešėdamas viename prabangiausių Las Palmo miesto rajonų (Gran Kanarija), susirado puikią sieną piešiniui ir tiesiog instinktyviai kibo į darbus. "Aš žinojau, jog kažkada prisistatys pareigūnai. Taip ir nutiko.

Privažiavo ir nustebę pasiteiravo, ar aš turiu leidimą. Pasakiau, jog neturiu, bet paprašiau palūkėti, kol baigsiu piešti", - kuriozine situacija dalinosi dailininkas. Juk tokios sienos nepaliksi!

Neįtikėtina, jog policininkai taip jį ir paliko - dailinantį (terliojantį?) prabangiame miesto kvartale stovinčio namo sieną.

"Žmogus - žmogui"

Ar jautiesi laisvas? "Taip, visiškai, - sakė Shepa. - Jau sėdėdamas mokyklos suole supratau, kokio gyvenimo nenoriu - man kaip organizmui netiko brukami socialiniai modeliai. Todėl nusprendžiau sistemai priešintis."

Unikalų kūrybos stilių šiandien įvaldęs menininkas prisimena, jog tėvams, ypač mamai, iškęsti sūnaus paauglystę buvo be galo sunku. Jis dėkingas, jog "paklydėlį" vaiką jie vis dėlto užaugino ir šiandien palaiko.

"Įsivaizduokit, kaip jautėsi mano tėvai, kai būdamas dar šešiolikmetis pasakiau, jog gyvenime įvykdysiu savo tikslus ir pasieksiu daug net ir be mokyklos", - šiandien juokiasi nelabai komiškus prisiminimus atgaivinęs maištingo būdo vaikinas.

Simboliška, jog šiandien Shepa, kuris apskritai nemėgo mokyklos ir, matyt, visos švietimo sistemos, daug laiko praleidžia dirbtuvėse, esančiose būtent mokyklos klasėje.

Paklaustas, ar jis vadovaujasi kokia nors filosofine mintimi, vaikinas trumpai atsakė: "Na, žmogus - žmogui..."

Stiprus imunitetas - raktas į sveikatą

Gurkšnodama neįprasto skonio arbatą (puodelyje plaukiojo morkų lapai), kuria pavaišino pašnekovas, pasiteiravau apie sveikuolišką gyvenimo būdą. Shepa neslėpė, jog anksčiau labai domėjosi žolininkyste. Sveikai maitindamasis, gydydamasis natūraliomis priemonėmis jis vaistinėje nesilanko jau maždaug aštuonetą ar net devynetą metų.

Dailininko manymu, žolininkytę turėtų išmanyti kiekviena šeima. "Tai yra be galo paprasta - tiesiog mes stingame žinių. Sveikatos esmė yra stipraus imuniteto palaikymas", - sakė Shepa.

"Kokių parekomenduotum receptų, "pasigavus" peršalimą?" - susidomėjusi teiravausi. "Vos pajuntu, kad bacila puola, aš dedu visas pastangas, kad sustiprinčiau imunitetą. Taigi iš pradžių suvalgau stiklainį raugintų kopūstų, medaus, vėliau - ko nors aštraus (pipirų ar imbiero), galiausiai išgeriu šviežiai spaustų žalių burokėlių sulčių.

Žinoma, visų šių produktų nemaišau, tačiau dienos metu juos būtinai suvartoju. Tai - labai specifinis receptas, bet man visada padeda", - neįprastų sveikatos patarimų pažėrė pašnekovas.

"Ko galėtum palinkėti kitiems?" - paklausiau. "Užversdami šį lapą, prisiminkit, ar esat pakankamai stiprūs sau, savo šeimai ir žemei", - sakė Shepa.