Donelaitis prabilo šimto klaipėdiečių lūpomis

Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio "Kuršių ainiai" vadovas Alvydas Vozgirdas dūdmaišio garsais paskelbė Kristijono Donelaičio metams skirtą lietuviško žodžio šventę, bene pirmąją taip gausiai susivienijusių minią Donelaičio skaitymams šalyje. Pirmieji atskubėjo Simono Dacho progimnazijos bei "Aitvaro" gimnazijos mokiniai su mokytojomis. Kad keletą valandų skaitovų būrys pildėsi, jiems buvo išdalinti tekstai su pabrėžtu kiekvieno žodžio kirčiu, kaip jie ir skambėjo prieš 300 metų.

Šimtas iš anksto užsiregistravusių skaitovų drauge su Klaipėdos aktoriais Jūrate Jankauskaite, Nijole Narijauskaite, Julija Sakalaite, Linu Lukošiumi ir Aleksandru Šimanskiu per dieną perskaitys visą išlikusią K. Donelaičio grožinę kūrybą: hegzametru parašytą keturių dalių poemą "Metai", Tolminkiemio klebono sukurtą Prūsijos lietuvių bendruomenės epą, kurį 1977 m. Tarptautinė literatūros kritikų asociacija, bendraudama su UNESCO, įtraukė ė Europos literatūros šedevrų sąrašą. Taip pat ir šešias pasakėčias "Lapės ir gandro česnis", "Rudikis jomarkininks", "Šuo Didgalvis", "Pasaką apie šūdvabalį", "Vilks provininks", "Aužuols gyrpelnys" ir tris vokiečių kalba sukurtus eilėraščius, kuriuos į lietuvių kalba išvertė poetas Gytis Norvilas "Tykiai sklendžiančios valandos, laiko skubrūs šešėliai!..", "Tamsybių dievas, apsukrus šėtonas...", "Tyrumas telydi kiekvieną dieną"...

Renginį vedė jo sumanytojas ir režisierius Sigutis Jačėnas drauge su aktore Virginija Kochanskyte, pasipuošusia Mažosios Lietuvos moters tautiniu kostiumu.

"Mūsų "Metų" kūrėjo šedevras įtrauktas į pasaulio vertybių sąrašą, o dabar yra proga susėsti ir perskaityti - viską, jo sukurtus eilėraščius, nežinau, ar kas dar tai darė. Skaitysime hegzmetru, ir stengsimės pajusti tą dvasią. Paminklo dainiui kasdien nepastatysim, tik per jo jubiliejų. Artėja dar kiti, Liudviko Rėzos metai. Tad sėskime ir skaitykime patį naujausią, suredaguotą tekstą. Manau, bus jaunimo, bus ir pagyvenusių žmonių, bet svarbiausia, kad skaitysim balsu, o tai nuramina, siunčiame vibracijas vienas kitam ir pasauliui", - sakė S. Jačėnas, šiuo metu su Klaipėdos aktoriais įrašinėjantis kompaktinę plokštelę, pavadintą "Metų metai", ten yra šnekama apie "viežlybiuosius" ir nenaudėlius.

"Tai - išties genialus autorius, fantastiškas poetas, asmenybė. Džiaugiuosi, kad jubiliejų švenčiantys tautiečiai pakvietė ir mane krustelėti. Sakytum, aš tą kūrinį "Metai" lyg ir žinojau, skaičiau su kitais atlikėjais, bet buvo didžiulis noras pamatyti, kas gi buvo tas Donelaitis. Apsikroviau literatūrologų knygomis, pabandėme restauruoti ir tą laiką, kuriuo jis gyveno, ir pačią asmenybę. Žmogus turėjo humoro jausmą, ir kai pagalvoji, kas jo dvasią, universitetinio žmogaus iš Karaliaučiaus, karališko miesto, atvažiavusį į bažnytkaimį, galėjo prikelti, palaikyti ir praskaidrinti nuotaiką? Poemoje yra romantikos, dramatizmo, tragizmo, ir apmąstymų, išminties, filosofijos, pastabumo gyvenimo reiškiniams, autorius mokėjo juoktis ir prajuokinti kitus, nebuvo nuobodus pastorius, man regis, jis pirma mokėjo prajuokinti žmogų, o paskui jam ką nors jautriai pasakyti, paliesti jo gyvenimo stygas ir apverkti, ir pakylėti. Jis kalbėjo apie būrus su meile, nesityčiojo iš jų, ar barėsi, ar mokė, vis tiek stengėsi pakelti to žmogaus akis ir širdis į dangų, į saulę, į šviesą. Ir kai mes dabar dėl menkiausio krustelėjimo sakome, kad be pinigų nieko nepadarysi, pagalvoji, kokie tada buvo žmoneliai ir kokios jų aukos, taigi Donelaitis pastatė naują bažnyčią, kleboniją ir našlių namus", - sakė aktorė V. Kochanskytė, laiminga prabilusi sodria kalba, kurios mes beveik ir nevartojam - apibūdinti gamtą, meilę, tarpusavio santykius. čiulbėjimą, dangaus švytėjimą, balų teškenimą. Ji pabrėžė, kad poema buvo aktuali prieš 300 metų, aktuali ir tebelieka. Todėl mums esą nereikėtų dairytis į turtingesnių tautų kultūrą kaip į aukštesnę.

Pirmasis poemą "Metai" skaityti pradėjo Klaipėdos dramos teatro aktorius Aleksandras Šimanskis. Prieš renginį jį pakalbinome.

"Labai plaka širdis, nežinau, ką Lietuvoje galėtume palyginti su Donelaičiu. Mums iš vaikystės rašytojas nebuvo suprantamas, gal jį skaityti reikia sulaukus brandesnio amžiaus. Koks tai kalbos turtingumas, su dabartine mūsų kalba nepalyginti, ir kaskart, kai paimu seną poemos leidimą, kurį graviūromis iliustravo Vladas Jurkūnas, grožį atrandu kas kartą. Daug ką moku mintinai, bet kartais susidaro toks įspūdis, kad aktorius vaidina autorių, o kai paimu knygą į rankas, man atrodo, kad paimu Šventą Raštą ir su tokia mintimi jį ir skaitau", - sakė aktorius, pasirinkęs skaitymui "Pavasario linksmybes" ir "Žiemos rūpesčius", - sakė A. Šimanskis. Pasak jo, kai Klaipėdoje susibūrė Donelaičio draugija, kasmet susirenka 200-300 žmonių skaityti rašytojo, ir alsuoja vienu ritmu.

Dalyvius sveikino Liepa Vozgirdaitė (smuikas, Klaipėdos EKC "Kuršiukai"), Klaipėdos universiteto mišrus choras "Pajūrio aidos" (vadovas doc. Algirdas Šumskis), prof. Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Linas Švirinas (studija "Grock"). Veiks Klaipėdos dailės studijos "Guboja" narių tapybos darbų paroda "Metų laikai" (kuratorė Regina Donbrauskaitė-Plotnikova). Gardžiais pyragais ir sveikuoliškais pilno grūdo gaminiais skaitovus vaišins "Prezo kepyklėlė".

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba. Partneriais buvo Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius. Projekto vykdytojas VšĮ "Vieno aktoriaus teatras".