Deivė Neringa, Neptūnas ir žvejas.

Ant Juodkrantės Raganų kalno apsigyveno dar keturios medinės būtybės. Trys medžio drožėjai Juozas Jakštas, Pranas Petronis ir Remigijus Rudokas atsiliepė į Neringos miesto mero S. Mikelio ir Juodkrantės seniūnės Aldonos Balsevičienės kvietimą prisidėti prie Raganų kalno skulptūrų parko atnaujinimo darbų ir dvi pastarąsias savaites plušėjo Juodkrantės girininkijoje tašydami ąžuolus.

"Neringos gimimas"

Juozas Jakštas iš Švenčionių rajono atvyko į Neringą pirmasis. Lietuvos medžio drožėjų autoritetas, vyresnysis mokytojas, medžio skulptūromis papuošęs daugybę Lietuvos miestų, miestelių, sodybų - senbuvis ir Neringoje. Ant Raganų kalno šį mėnesį Juozas pastatė jau penktąją savo skulptūrą. "Kaip žydui Jeruzalė - taip man Neringa. Nuostabiausias Lietuvos kraštas, liūliuojamas vandenų, pušynų, smėlio. Atvykęs čia aš jaučiuosi ypatingu Lietuvos patriotu, čia pamatau, jog Lietuva ne tik branduolinė, bet ir jūrinė valstybė. Meilę šiam kraštui, meilę Lietuvai aš realizuoju per idealizuotą Neringos personažą medyje", - pakiliai pasakojo meistras po iškilmingo medžio kompozicijos "Neringos gimimas" atidengimo.
"Ši kompozicija man pati mieliausia iš visų skulptūrų fizine prasme. Labai pavyko forma. Džiaugiuosi ja. O sudėtingiausia buvo drožti "Neringos žuvimą". Ne todėl, kad per 3 savaites turėjau įveikti 10 tonų svėrusį ąžuolą, o todėl, kad dvasinė Lietuvos situacija buvo kitokia. Skulptorių simpoziumo organizatoriams reikėjo velnių ir raganų... Deivė Neringa kaip Lietuvos laisvės personifikacija buvo nepageidaujama...", - pasakojo menininkas.

"Vandenų krašte nebuvo Neptūno", -

nusistebėjo skulptorius iš Vilniaus Pranas Petronis. "Kur tik nėra mano drožtų skulptūrų: Kėdainiuose, Ignalinoje, Druskininkuose, Šalčininkuose, Vilniuje, Anykščiuose... Drožiu medį nuo 1975 m. Tačiau į Juodkrantę atvažiavau pirmąsyk. Kai atvykau - neturėjau idėjos, ką drožiu. Tik apžiūrėjęs Raganų kalną atkreipiau dėmesį, kad nėra vandenų karaliaus Neptūno. Tad ir nusprendžiau jį padaryti, o šalia dar ir palydovę Undinėlę išdrožti. Dviejų figūrų kompozicija man gražiau atrodo. Tiesa, darbo daugiau. Tačiau, kai yra medis - gėda būtų jo nesudrožti", - pasakojo apie savo darbą meistras, garsėjantis Lietuvoje kaip vienintelis drožėjas, dirbantis senąja medžio drožybos technika, be elektrinių pjūklų, tik su kirviu ir kaltais.

Sūpuoklės su žveju ant medinių bangų

"Be to, Pranukas labai greitai dirba. Niekas jo neaplenks. Didžiausią skulptūrą per tris dienas išdrožia", - komentuoja savo kolegos darbą širvintiškis Remigijus Rudokas. "Pranukas - vienas pirmųjų mano mokytojų. Susitikome su juo skulptorių seminare Kėdainiuose 1988 m. Ir šiandien jis mane truputį kritikuoja, kad bangas, saulę reikėtų kitaip drožti", - pasiguodė meistras, ant Raganų kalno praėjusią savaitę užkėlęs sūpuokles vaikams. Be kitų skulptūrų-atrakcionų, mažieji dabar galės pasisūpuoti ant medinių bangų, virš kurių iškilusi Remigijaus Rudoko išdrožto Juodkrantės žvejo figūra.