Dainų dainelė finišuos po savaitės

Baigiasi dar viena Dainų dainelės „kadencija”. Dvidešimt pirmoji. Jau keturiasdešimt metų Dainų dainelė su mumis. Per kone pusę amžiaus tūkstančiai dainuojančių vaikų pažino dainą dar geriau, pamilo ją dar labiau. Dainų dainelė jau seniai tapo muzikai neabejingų šeimų nare, todėl jos - šio nuostabaus vaikų ir moksleivių televizijos konkurso - pavadinimo šiame „Vakaro žinių” pokalbyje su vertinimo komisijos vicepirmininku, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriumi Romualdu Kondrotu neišskirsiu kabutėmis - jos nereikalingos, kai kalbama apie tai, kas miela ir brangu.

- Iki šių metų Dainų dainelės jau liko tik savaitė. Kitą savaitgalį į Vilnių sugužės laureatai. Padainuoti, pasidžiaugti, pradžiuginti kitų. Lyg ir paprasta. Bet... kiek iki to „lyg ir paprasta” eita, repetuota, grota, dainuota. Trumpai pakalbėkime apie kelią iki laureatų koncertų - kokie miestai, rajonai, kokios mokyklos ir mokytojai buvo šiemečio konkurso vedliai, varikliai?

- Taip, Dainų dainelė - jau finišo tiesiojoje. Visai arti Laureatų koncertas, kuriame dalyvaus daugiau nei du šimtai dalyvių. Per tiek - keturiasdešimt - metų konkursui visoje Lietuvoje talkino, organizavo jį zonose šimtai muzikos entuziastų, muzikos, meno mokyklų vadovų ir pedagogų. Tai ir ilgametė Visagino Č.Sasnausko muzikos mokyklos direktorė Česlava Pimpienė, ir Kelmės muzikos mokyklos direktorė Asta Balčiauskienė; Mažeikiuose - Mindaugas Grušas, Radviliškyje - Laimutė Vaitiekūnienė, Jonavoje - Roma Jurgilienė; Vidmantas Žilius Šalčininkuose, Antanina Laurenčikienė Druskininkuose, Arūnas Katinas Utenoje ir daugelis kitų. Ant tokių žmonių pečių iš tikrųjų gula nemažas organizacinis darbas; jie įkvepia Dainų dainelei gyvybės savo zonose, rajonuose - už tai jiems labai ir nuoširdžiai ačiū.

Nežinau kodėl, bet Lietuvoje susiformavo tokios tradicijos, kad miestai, kurie beveik visada parengia daugiausia dainininkų konkurso koncertams, yra Vilnius ir Klaipėda, „kraštiniai” mūsų šalies miestai (gal kad tai muzikos universitetų miestai?). Jiems labai padeda Kaunas ir Šiauliai. Kiti miestai dalyvių parengia mažiau - ar neranda gabių vaikų, ar turi mažiau gerų mokytojų, nežinau. Ypač žavu, kad šalia šių keturių grandų stovi nedidelis Visagino miestas, kuris visuomet praturtina Dainų dainelę talentais ir puikiais pasirodymais. Tai, žinoma, didelis mokytojos Vitos Pimpienės nuopelnas. Ji, beje, yra sakiusi, kad muzika Visagine yra kaip krepšinis Lietuvoje - tiesiog religija. Kai žmogus taip galvoja, tai net nenuostabu, kad ji šiai Dainų dainelei paruošė net septyniolika kolektyvų ir solistų. Puikiai dirba ir klaipėdietės Dalia Pilipavičienė, Erlanda Tverijonienė, Regina Vindžigalskienė, ir kaunietė Jūratė Miliauskaitė, - jos parengė tikrai ne po vieną kolektyvą ir tikrai kai kuriuos iš jų mes matysime ir laureatų koncertuose. Galime tik pasidžiaugti, kad gerų ir darbščių muzikos pedagogų turime daug, - visiems išvardyti reikėtų atskiros knygos. Ar net kelių.

- Vertinti dainininkus, ypač jaunus ir visai mažus, - keblus dalykas. Dainavimas nėra sportas: ten sekundės, įvarčiai - ir nugalėtojai kaip ir aiškūs. Kaip konkurso vertinimo komisija sprendė šį rebusą?

- Vertinimo komisija buvo tikrai reikli. Iš tikrųjų buvo nelengvas darbas išrinkti ar atrinkti pačius pačiausius. Vertinome neatsižvelgdami į miestus, rajonus, kaimus ir kaimelius; rinkome dar kartą peržiūrėdami ir perklausydami vaizdo įrašus. Rinkdama kandidatus Laureatų koncertui, ginčydamasi ir ieškodama sutarimo, komisija ne po vieną kartą peržiūrėjo ir perklausė įrašus. Posėdis truko labai ilgai; tikrai norėjosi, kad laureatų būtų kuo daugiau, bet jų koncertas negali tęstis iki begalybės - teko apsiriboti keturiasdešimčia kolektyvų, kad koncertas nepasidarytų nuobodus. Komisija, aišku, visuomet savo prioritetu laikė klasikinio dainavimo būdą, tačiau ji buvo gana lanksti ir įtraukė į Dainų dainelės laureatų gretas ir kitokio stiliaus muziką dainuoti mėgstančius moksleivius; girdėsime ir džiazinį, ir liaudinį dainavimą, nes šis konkursas yra įvairialypis ir talpus bei atviras visiems muzikos stiliams; svarbiausia - dainuoti gerai. Komisija niekam sparnų nekarpė ir nekarpo: visi, kam nepasisekė šiemet, gali gerų rezultatų pasiekti ateityje. Turiu pasakyti, kad per šiuos keturiasdešimt metų iš Dainų dainelės išėjo, jei taip galima pasakyti, dešimtys visoje Lietuvoje žinomų dainininkų, ir ne tik Lietuvoje. Tai nuostabu. Kita vertus, „dainųdainelinis” vaikas nebūtinai turi tapti dainininku, bet kad jis taps dainą mylinčiu kultūringu žmogum - beveik garantija.

Siekiant papuošti ir paįvairinti Laureatų koncertą buvo taikomi šiek tiek skirtingi kriterijai vertinant pačius jauniausius ir vyresnius ar vyriausius dainininkus; buvo siekta, kad koncerte dalyvautų ir duetai, tercetai, ansambliai, - žodžiu, buvo siekiama ir žanrinės įvairovės.

Dainų dainelei visi dainavimo būdai yra priimtini ir geri - svarbu, kad vaikas sugeba „suprasti” tai, ką daro; svarbu, kad nebūtų „lėlių” ir „papūgų”, išmokytų tik pamėgdžioti suaugusiuosius; svarbu, kad vaikas įprasmintų savo kūrinius, net ir tuos, kurie klausytojui kartais gali atrodyti ir lėkštoki, bet... Dainų dainelė atvira visiems žanrams, ir visi jie turi teisę gyvuoti, skambėti.

- Žinoma, visąlaik norisi paklausti apie finansus, apie rėmėjus. Galite sakyti, galite nesakyti, bet... joks renginys be pinigų nevyksta. Dainų dainelė, - kiek man žinoma, vienintelis tokio formato konkursas pasaulyje, - be konkrečių žmonių ir organizacijų paramos nelabai galėtų „paeiti”.

- Žmonės nuoširdžiai domisi Dainų dainele. Nors jau daug metų ji vyksta, nemažai žmonių ir organizacijų prisideda prie Dainų dainelės populiarinimo. Be pagrindinio rėmėjo, mumis rūpinasi UAB Baltijos mineralinių vandenų kompanija, muzikos instrumentų parduotuvė „Tamsta”, mūsų nuolatinis informacinis palydovas UAB „Respublikos” leidiniai”, savaitraštis „Savaitė”. Nė vienas laureatas nebus užmirštas, visi jie bus vienaip ar kitaip apdovanoti - tuo rūpinasi Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Taigi, daug kam esame dėkingi, kad „jaučiame pulsą”, kad Dainų dainelę žino, pažįsta ir myli visa Lietuva, kad per keturiasdešimt metų ji nepaseno, - turint tokias rūpestingas „aukles” Dainų dainelė ir po šimto metų bus jauna ir energinga. O konkurso laureatams, - kad jais tapo, jie sužinos tik pirmadienį, - vertinimo komisijos vardu noriu palinkėti drąsos ir stiprių balsų Lietuvos muzikos šventovės - Operos ir baleto teatro - scenoje. Sėkmės.

Tad baigiant pokalbį su šių metų Dainų dainelės televizijos konkurso vertinimo komisijos vicepirmininku Romualdu Kondrotu belieka skaitytojams tik priminti, kad laureatų koncertai vyks gegužės 31 d. 18.30 val., o birželio 1-ąją - 12 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Apsilankykite - gerą nuotaiką garantuoja Lietuvos vaikų balsai ir šypsenos.