"Bronza+" tarp Talino ir Klaipėdos.

Metalo paukštis, neseniai nutūpęs prie Turgaus g. 10 namo, kviečia praeivius užsukti į Vytauto Karčiausko galeriją "Pėda", kurioje atidaryta nauja metalo plastikos paroda "Bronza + 2002".
Jos autoriai - 11 dailininkų, baigusių meninio metalo apdirbimo specialybę Talino dailės institute (dabar Talino dailės akademija). "Dar XVI a. Klaipėda garsėjo amatininkų gildijomis, cechais. Tikiuosi, kad galerija "Pėda" pratęs šią seną tradiciją ir taps metalo meno gildijos lopšiu", - per parodos atidarymą sakė jos iniciatorius Vytautas Karčiauskas, vaišindamas kolegas vynu iš originalios savo darbo taurės - stiklinės širdies.
Vakaro metu metalo meistrai prisiminė studijų laikus Taline, kuriais jaunuoliai virto subrendusiais vyrais, sutiko savo išsipildžiusias ir neišsipildžiusias meiles. Tačiau plačiau buvo aptarinėjami ne rimti ir pikantiški asmeninio gyvenimo momentai, o tai, kaip šioje mokykloje formavosi būsimųjų menininkų kūrybos braižas.
Pasak telšiškio R. Inčirausko, Talino dailės institutas buvo stipriai įtakojamas racionalaus, šaltoko, minimalistinio Skandinavijos ir Vokietijos meno tradicijų, tuo tarpu lietuviškoji kalvystės tradicija rėmėsi Prancūzijos ir Italijos patirtimi. "Lietuviškieji metalo darbai pasižymėjo šiltumu, dekoratyvumu, netgi manieringumu. Taliniečiai dėstytojai mums neprimetinėjo savo požiūrio į meną, buvo labai tolerantiški. Tai buvo mokykla, kurios pagrindinis prioritetas - asmenybė. Tačiau nejučia, gyvendami ten, lankydamiesi parodose mes priimėme šiaurietišką metalo meno apdirbimo tradiciją ir sujungėme su savąja pasaulėjauta, lietuviška tradicija", - pasakojo dailininkas.
Nors parodoje nedalyvauja visi metalo meno kūrėjai lietuvaičiai, baigusieji Talino dailės institutą, tačiau ekspozicija "Bronza+" pateikia ryškų šios dailės srities skerspjūvį nuo elegantiškų, rafinuotų V. Karčiausko skulptūrinių kompozicijų bei juvelyrikos, kuriose bronza komponuojama su auksu, sidabru, granitu, medžiu iki žaismingų V. Mockaičio "skraidančių objektų" iš metalinių gaisrinės švirkštų ir guminių pirštinių, balionų. Yra čia ir sunkiasvorių telšiškio R. Inčirausko objektų, iš daugybės metalo detalių sulipdytų E. Bernoto kompozicijų, klasikinių S. Bertulio papuošalų bei D. Drulio vazų ir ypač sudėtinga emalės tapybos technika atliktų viešnios iš Prancūzijos M. Beket ir svečio iš Rusijos L. Kosigino darbų. Parodą paįvairina taip pat "taliniečių", Vilniuje gyvenančių metalo menininkų A. Gurevičiaus piešiniai, V. Matulionio emale dekoruota ir gintaru puošta kaukė ir jaunesniosios V. Karčiausko dukros L. Potet su bronza derinami vitražai. Beje, pats V. Karčiauskas po 20 metų pertraukos taip pat sugrįžo prie stiklo. Žiūrovų vertinimui jis pristato originalius alaus bokalus su figūriniais bronzos elementais, jau paminėtas stiklines širdis - taures vynui, kokteiliams bei viskiui.