Bibliotekoms kaip visada - kas liko

Nuvertinti

Bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė įsitikinusi, kad džiaugtis užpernai ir pernai išaugusia parama bibliotekų fondams reikia, bet bibliotekų papildymas naujomis knygomis vis dar lieka problema. Po kelerių metų skurdinimo knygų lentynos ištuštėjo ir dabartinė parama skaitytojų poreikių netenkina. „2008 m. viešųjų bibliotekų dokumentų įsigijimui buvo skirta 8,6 mln. litų. 2009 m. lėšos buvo sumažintos daugiau nei 3 kartus - iki 2,4 mln. litų. 2009 m. vienam gyventojui skirta pirkti knygų mažiau nei 1 litas, o 2010 m. - tik 0,66 lito. Pernai atsikvėpėme ir tuo labai džiaugiamės. Mums ir mūsų skaitytojams bibliotekų fondų pilnėjimas reiškia labai daug, žmonės neatprato skaityti knygų. Patys neįstengia nusipirkti, todėl eina į viešąsias bibliotekas“, - teigė bibliotekininkė.

Anot A. Jaskūnienės, didžiausia bibliotekininkų problema yra valdžios nenoras gilintis į bibliotekininkų reikalus ir spręsti problemas. „Mūsų atlyginimai tebėra mažiausi iš visų biudžetinių įstaigų darbuotojų. Kalbame apie tai ne vienus metus, visi sutinka, kad reikia keisti, bet niekas nesikeičia. Bibliotekininkų atlyginimo vidurkis susilygino su minimalų atlyginimą gaunančiais nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimais, o juk bibliotekose dirba kompetentingi, mokslus baigę darbuotojai. Visą gyvenimą dirba. Bibliotekininkai daug ką daro iš entuziazmo, todėl dar neišsilakstė. Bet ar ilgai?“ - nerimauja draugijos vadovė.

Amžinos statybos

„Kai statybos trunka septynerius metus, kitaip to negali pavadinti, kaip dideliu neūkiškumu ir pinigų mėtymu į balą“, - nerimauja bibliotekininkų draugijos vadovė A. Jaskūnienė. Jos manymu, tai niekada neišsispręs, jeigu bibliotekų atnaujinimo pabaigai nebus suteiktas prioritetas. „Zarasų bibliotekos renovacija prasidėjo 2004 m. Senasis pastatas jau renovuotas. Priestatas statomas nuo 2006 m., bet jam užbaigti trūksta daugiau kaip 1,7 mln. litų. Raseiniuose per 7 metus bibliotekos atnaujinimo darbus šiaip ne taip pavyko užbaigti, užtat Ariogala liko apvilta. Ariogaloje buvo numatyta statyti naują biblioteką, bet vėliau persigalvota dėl pinigų trūkumo. Dabartinės miestelio bibliotekos būklė apverktina. Molėtų viešajai bibliotekai sutvarkyti reikia 12 mln. litų. Pradėjo nuo bibliotekos, išardė vidų, uždengė stogą. Jei šiemet neskirs pinigų, darbai sustos. Nežinia, kiek teks gyventi kaip dabar, išsibarsčius“, - nerimauja A. Jaskūnienė.

Pradėtų pertvarkyti ir nepabaigtų bibliotekų sąrašas ilgas. Skuodo bibliotekos atnaujinimui per penkerius metus skirta 1,15 mln. litų, trūksta - 3,56 mln. litų. Jurbarko bibliotekos renovacija pradėta buvo 2008 m. Pernai rudenį pavyko pabaigti, bet dirbti biblioteka negali, nes nėra pinigų vidaus įrangai. Naujosios Akmenės bibliotekai atnaujinti reikia 4 mln. litų. Darbai tęsiasi, nes kasmet teskiriama po 300 tūkst. litų. Dėl pinigų trūkumo stringa Širvintų bibliotekos atnaujinimo programa. Iki pabaigos trūksta daugiau nei pusantro milijono. Telšių K.Praniauskaitės viešoji biblioteka renovuojama nuo 2007 metų. Biblioteka galėtų dirbti, jeigu atsirastų pinigų baldams, ryšio technologijoms. Į keblią situaciją pakliuvo kretingiškiai. Kretingos bibliotekos statyba, įtraukta į pirminį „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 m. programos“ sąrašą, liko be sistemingo finansavimo ir baigiantis šiai programai. Pastatas suprojektuotas 2006 m., statybos darbai pradėti 2008 m., o turėjo būti baigti 2010 m. Iš numatytų 14,4 mln. litų gauta tik 4,6 mln. litų. Pasak kretingiškių, laukiant, kol atsiras pinigų pabaigtuvėms, sugrius ir tai, kas pastatyta. Kretingos viešoji biblioteka yra įsikūrusi jos funkcijoms netinkamose patalpose. Trūksta erdvės skaitytojams, darbuotojams, bibliotekos fondams.

Trupiniai

Šių metų Lietuvos kultūros rėmimo fondo biudžetą sudaro daugiau kaip 17,4 mln. litų. Bibliotekų projektams iš šio fondo numatyta vos daugiau kaip pusė milijono litų, apie 3,2 proc. Anot A. Jaskūnienės, tokia parama bibliotekų neskatina įvairiapusei projektinei veiklai. „Įvairiausių kultūros sričių projektai remiami, o bibliotekos tarsi kokios podukros atstumiamos. Mums sakoma: prisitaikykit, būkite lankstūs ir dirbkite. Turime galvoti, kaip prisitaikyti, kam pateikti projektą, kad jis tiktų, eikvojame jėgas, kai jas galėtume skirti darbui. Nemanau, kad bibliotekininkams numesti trupiniai nuo stalo yra skatinimas. Jau labai seniai apie tai kalbame, bet tuščiai“, - piktinosi bibliotekininkų draugijos vadovė.

A. Jaskūnienės manymu, požiūris į mažąsias kultūros biteles nesikeičia. Vyriausybės nutarimu nuo šių metų pradžios įsteigta Kultūros taryba, kurios užduotis padėti Kultūros ministerijai. Tarybą ketveriems metams tvirtins Vyriausybė, o kandidatus į ją atrinks kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai. Po du rinkėjus leista deleguoti Lietuvos kultūros ir meno tarybai, Lietuvos meno kūrėjų asociacijai, asociacijai „Kultūros savivaldos kolegija“ ir Lietuvos mokslo tarybai. Du bendrai atrinktus rinkėjus turi deleguoti Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija. „Esame trys stiprios kultūros bendruomenės ir mums suteikta teisė išrinkti tik 2 rinkėjus. Mūsų veiklos barai labai saviti, nežinia, kaip dalysimės“, - nerimavo A.Jaskūnienė. Jos žiniomis, 2694 viešosiose bibliotekose dirba daugiau kaip 6000 darbuotojų. 139 kultūros centruose - daugiau nei 4000 darbuotojų. Šalyje yra 107 muziejai ir 2996 jų darbuotojai.