"Baletinė Čaplino ir Dolskio korta" žaidžia, bet ar išlošia?.

Praėjusį šeštadienį Klaipėdos muzikiniame teatre sceninį gyvenimą pradėjo 2 dalių baleto spektaklis "Baletinė Čaplino ir Dolskio korta".
Ilgai lauktą, nuotaikingą, linksmą, graudų, sentimentalų, retro spalvomis nuspalvintą modernaus šokio ir klasikinio baleto pasakojimą pagal Č. Čaplino filmus, Valterio Mnacakanovo baletinę siuitą "Čapliniana" ir Danieliaus Dolskio dainas su 20 Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistų sukūrė žymi Latvijos baletmeisterė Lita Beiris, scenografas Ivaras Novikas (Ryga) bei kostiumų dailininkė Vida Leonavičiūtė-Insodienė (Vilnius).
"Baletinė Čaplino ir Dolskio korta" - tai du savarankiški baleto spektakliai, kuriuos apjungia tai, jog abu pagrindiniai veikėjai Čarlis Čaplinas ir Danielius Dolskis gyveno ir kūrė tuo pačiu laikmečiu - praėjusio amžiaus dvidešimtaisiais-trisdešimtaisiais metais.
Deja, tenka pripažinti, jog Č. Čaplino asmenybė ir jo sukurti filmai užkariavo viso pasaulio žmonių širdis, o D. Dolskis ir jo dainos buvo ir tebėra žinomos bei artimos tik lietuviams. Todėl šių dviejų personų sugretinimas viename spektaklyje primena nevienodų svorio kategorijų kovotojų paleidimą į ringą ir kvepia tautiškojo teatro provincialumu, bandymu pasirodyti didesniais ir gražesniais nei esame.

Sveikas, Čarli!

Pirmoji spektaklio dalis "Sveikas, Čarli!" pretenduoja į tikrai savitą, šiltą, subtiliai ir jautriai, prisiliečiantį prie Čarlio Čaplino gyvenimo bei kūrybos, ir švelniai užgaunantį žiūrovų emocijas pastatymą, tačiau dėl dar neišdirbtų šokėjų judesių šiuo metu tebėra skaniai kvepiantis, bet dar neiškepęs pyragas.
Vientisas pasakojimas sulipdytas iš dvylikos trumpų choreografinių paveikslėlių, kuriuose atgyja guvus mažasis žmogutis, didis savo nuoširdumu ir talentu, atgyja jo sutikti žmonės, tampantys filmų personažais - koketės mylimosios, vagys, policininkai, milijonieriai... Daugiabriaunį kino genijaus talentą, žmogiškus jo biografijos momentus ir tragikomiškus filmų siužetus baletmeisterė L. Beiris scenoje pateikia neįmantriomis, paprastomis, tačiau charakteringomis judesio ir šokio kompozicijomis, kurių centre dominuoja Valdemaro Marcikaus įkūnytas Čarlis.
Profesionaliai atkūręs kino genijaus organiką ir charakterį šokėjas nuo pat pirmojo pasirodymo scenoje pelno žiūrovų simpatijas. Žaviai, subtiliai aistringos koketės charakterį kuria balerina Inga Briazkalovaitė. Jaudina trapios, pažeidžiamos aklos gėlių pardavėjos (balerina Tatjana Zacharova) personažas. Žiūrovus nusišypsoti priverčia plonu teatrališku humoru nuspalvintos milijonieriaus bandymo nusižudyti ir muštynių ringe scenos, kuriose išryškėja Čarlio nelaimėlio charakterio bruožai. Tik spektaklio finale iš nežinia kur atsirandantis vaikas (akt. Gabija Damalaikaitė), guodžiantis ir lydintis Čarlį, iškrenta iš bendro konteksto. Mažylio, simbolizuojančio Čarlio Čaplino nemirtingumą, įvedimas į spektaklį atrodo šiek tiek per daug moteriškas, sentimentalus režisūrinis sprendimas.
Ne pirmą kartą Klaipėdos muzikiniame teatre matome Ivaro Noviko sukurtą scenografiją ir Vidos Leonavičiūtės-Insodienės kostiumus. Ir šį kartą šiedu menininkai nenuvylė. Scenos dailininkas pirmajai baleto daliai pasiūlė lakonišką, minimalų juodai baltą scenovaizdį. Jo horizontalė ir ryškus akcentas - raudona, lyg cirko arenos, skiriamoji juosta, simbolizuojanti spektaklyje verdančias aistras, ribą tarp liūdesio ir džiaugsmo. Vertikalė - plonos, baltos, judančios kolonos - savitai kalbančios apie Čarlio gyvenimo, kūrybos ir apskritai, žmogiškųjų vertybių nepastovumą ir tuo pačiu amžinumą. Labai stilingai į spektaklį įsiterpia vaizdo projekcija, kurioje demonstruojami Č. Čaplino filmų fragmentai, arba tiesiog baltas mirgantis ekranas, kuriame žaidžia šokėjų šešėliai.
V. Leonavičiūtė-Insodienė šokėjus aprengia stilizuotais retro stiliaus drabužiais, atitinkančiais Č. Čaplino laikmetį. Kostiumuose dominuojanti juoda, balta, pilka spalvos išryškina hiperbolizuotas šokėjų mimikas, aštresnius judesius. Šiuo metu grįžtant į madą retro stiliui baleto drabužiai įdomūs ir kaip savarankiška dizainerės kolekcija.

Skoningas varjetė

Antroji spektaklio dalis "Lietuva mano meilė" - ryškus kontrastas pirmajai daliai. Scenovaizdis nušvinta rausva retro spalva, juodai balti ir pilki "Sveikas, Čarli" personažai virsta į spalvingą, šurmuliuojančią kompaniją, susirinkusią į šokius kaime. Toks pirmas įspūdis, nepaisant to, jog scenos žvakių šviesoje prie fortepijonu skambina koncertmeisteris Algis Jonas Lukoševičius ir tarsi vaidina patį D. Dolskį. Jam nutilus kompanija šoka pagal iš įrašų leidžiamas D. Dolskio dainas. Smagios melodijos, šmaikštūs dainų tekstai, žinoma, patinka publikai. Patinka ir literatūriškai tekstus iliustruojančios teatrališkos šokių kompozicijos, nes jose yra ir folko, ir operos, striptizo ir flamenko motyvų. O dainų personažus įkūnijantys baleto šokėjai nevengia iki parodijos šou nuslystančios vaidybos ir pelno audringus aplodismentus.
"Lietuva mano meilė" - skoningas varjetė, galintis puikiai paįvairinti Klaipėdos muzikinio teatro repertuarą, tinkamas rodyti pagal užsakymą įvairių švenčių, jubiliejų proga, tačiau jis visiškai nelimpa prie Čarlio Čaplino.
"Baletinė Čarlio ir Čaplino" korta taptų koziriu Muzikinio teatro rankose jei būtų padalinta į du atskirus, savarankiškus spektaklius, dominančius visiškai skirtingą auditoriją.