Audriaus Gražio tapybos toliai

Paroda

Vilniečio dailininko Audriaus Gražio naujausi tapybos kūriniai žiūrovą pakylėja virš kasdienybės buities, dovanoja laisvės ir erdvės begalybės pojūtį. A. Gražio kūrybos paroda, pavadinta "Toliai", iki gegužės 19 d, veikia Baroti galerijoje (Aukštoji g. 3a).

Tai jau ketvirtoji personalinė tapytojo paroda Baroti galerijoje, taigi uostamiesčio publikai šio menininko kūryba gerai pažįstama. Pažįstamas ir pats menininkas - aktorių Nijolės Narijauskaitės ir Broniaus Gražio sūnus.

Klaipėdoje užaugęs Audrius Gražys išvyko studijuoti tapybą Vilniaus dailės akademijoje ir pasiliko sostinėje. Šiandien Audrių Gražį drąsiai galima vadinti gerai žinomu, netgi populiariu dailininku.

Tapytojas jau yra surengęs per dvi dešimtis personalinių parodų Lietuvoje, Rusijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Danijoje, Brazijijoje, Vokietijoje. Taip pat jo darbai eksponuoti grupinėse parodose Švedijoje, Olandijoje, Turkijoje, Airijoje, Anglijoje, Belgijoje, Austrijoje, JAV ir kitur.

Pats autorius tikina, jog nesistengia būti madingas. "Nesuprantu, kaip kuriant galima vaikytis mados. Paveikslus, kuriuos nutapiau per pastaruosius du metus aš galėjau nutapyti ir prieš dešimtį metų. Kas tai yra meno mada? Na, galbūt bjaurumo estetiką galima vadinti šiuolaikinio meno mada, bet man ji nepriimtina. Noriu, kad mano paveikslai būtų harmoniški ir intelektualūs", - sakė dailininkas.

Artimas Audriaus Gražio bičiulis, klaipėdietis tapytojas Danas Andriulionis ciklą "Toliai" palygino su muzika. "Mane žavi Audriaus intelektas ir talentas. Jo paveikslai skamba kaip muzika. Žaviuosi jų minimalizmu ir lengvumu. Man niekada nepavyktų jo išgauti".

Visi parodoje eksponuojami 12 paveikslų, pavadinti vienodai - "Toliai". "Manau, kad literatūriniai pavadinimai nereikalingi abstrakčiai tapybai. Vienas žiūrovas čia mato pajūrio peizažą, kitas miško horizontą. Alpinistas Vitkus man yra sakęs, jog įžvelgia mano paveiksluose kalnų peizažą. "Toliai" - apibendrintas pavadinimas, tikslesnis būtų "Horizontas". Tai vienintelis dalykas, kurio negali turėti. Jis - tarsi nepagaunamas gyvenimo paukštis. Tapant šį ciklą norėjosi erdvės pojūčio, šiek tiek nostalgijos, romantiškumo".

Jurga PETRONYTĖ