Artėja gyvųjų ir mirusiųjų dvasinio susitikimo dienos

Savaitgalio ir naujosios savaitės pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyraus susikaupimo ir rimties nuotaikos.

Lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena. Tai - didelė katalikų šventė, pradėta švęsti dar viduramžiais, pagerbiant visus mirusius Katalikų Bažnyčios šventuosius.

Per pamaldas bažnyčiose skaitomi aštuoni Kristaus paskelbti palaiminimai - krikščioniškos dvasios programa. Po šventės pamaldų pradedamas maldų už mirusiuosius aštuondienis: giedamos psalmės, einamos procesijos, tvarkomi ir puošiami kapai - rengiamasi Vėlinėms.

Mirusiųjų diena - Vėlinės - nuo seniausių laikų minimos lapkričio 2-ąją. Kiekvienam kunigui leidžiama laikyti po trejas Mišias. Iš Evangelijos skaitomi Kristaus žodžiai, teikiantys amžinojo gyvenimo viltį. Vėlinių dieną tikintieji duoda išmaldos vargšams, kad šie melstųsi už mirusiuosius, puošia kapus gėlėmis, uždega žvakeles. Mišios tą dieną aukojamos ir kapinėse.

Lietuvoje ilgai tikėta, kad per Vėlines žemėje lankosi mirusiųjų vėlės. Jos grįžtančios Visų šventųjų vidurnaktį ir visais keliais traukiančios į bažnyčią melstis.

Devynioliktojo amžiaus viduryje Lietuvos kaimuose buvo paprotys Vėlinių išvakarėse gerai iškūrenti pirkią, kad grįžusios giminės vėlės galėtų sušilti. Joms būdavo paliekama ir vandens bei maisto.

Vėlinių dieną visose katalikų bažnyčiose meldžiamasi tik už mirusiuosius, giedamos psalmės, kalbamos maldos, einamos procesijos, lankomi kapai.

Dabar Lietuvoje vis labiau įsitvirtina tradicija Vėlinių išvakarėse ir per pačias Vėlines lankyti ne tik savo šeimos narių, artimųjų kapus, bet gėlės žiedu ar žvakute pagerbti labiausiai tautai ir valstybei nusipelniusių žmonių atminimą.

Apsilankę Vilniaus Rasų kapinėse, daugelis žvakeles uždega ir ant tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kitų garsių žmonių kapų, pasimeldžia prie žuvusių Tėvynės laisvės gynėjų memorialo Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Kunigai ragina žmones uždegti žvakutes ir ant tų žemės kauburėlių, kurių jau niekas nebelanko, nes Vėlinės - tauri gyvųjų ir mirusiųjų susitikimo šventė.