Angelinos Banytės šventėje - albumas su gyvu priedu

Dailės salone "Paletė"

Retas dailininkas Lietuvoje gali pasigirti savo kūrybos albumu. Klaipėdietei tapytojai Angelinai Banytei visą jos kūrybinį kelią apžvelgiantis albumas - didžiausia neeilinio gimtadienio dovana. Leidinį drauge su personaline paroda menininkė pristatė rugpjūčio 6 d. dailės salone "Paletė".
 
 
 

Ankštos "Paletės" erdvės tądien nesutalpino susirinkusiųjų. Angelinos bičiuliai ir jos talento vertintojai, apžiūrėję ekspoziciją, būriavosi lauke. Čia pakiliai nusiteikusi autorė dalijo autografus ir drauge su bičiuliais džiaugėsi kiekvienu dar dažais kvepiančiu albumo puslapiu. Aukštos poligrafinės kokybės, žiūrovo patogumui, spirale įrištas albumas gimė Klaipėdoje - Sauliaus Jokužio spaustuvėje-leidykloje ir pretenduoja tapti bibliografine retenybe, nes yra išleistas vos 500 egzempliorių tiražu.

Toli gražu ne visa, ką yra sukūrusi A. Banytė, sutilpo į storą leidinį, tačiau albumas puikiai atskleidžia visas šios menininkės darbo sferas. Svariausia ir reikšmingiausia A. Banytės kūrybos lobyno dalis - freskos. Būtent šią specialybę, baigusi M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, Angelina studijavo tuometiniame Vilniaus dailės institute. Jauna specialistė sovietmečiu užsakymų nestokojo. Minkštais, plaukiančiais potėpias, pastelinėmis spalvomis ji išmargino per aštuonis šimtus kvadratinių metrų sienos Druskininkuose, Palangoje, Juknaičiuose, Klaipėdoje, Gargžduose. Didieji sieninės tapybos darbai albume labai gražiai pateikti per keturis išsilankstančius puslapius.

Šventinę dieną su autore nekalbame apie freskas. Dailininkė tepasako, kad paskutinį kartą prie sienos su teptuku stovėjo 1986 metais, prie Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Klaipėdoje altoriaus. Žinia, šiandien freskos - per brangi ir nepopuliari vaizduojamosios dailės šaka. Negana to, sovietmečiu sukurti kūriniai - naikinami.

Devintame dešimtmetyje A. Banytė ėmėsi molbertinės tapybos. Ne tik todėl, kad ėmė mažėti užsakymai freskoms, bet ir todėl, kad drobė suteikia galimybę būti laisvesnei, atviresnei, kitaip interpretuoti tikrovę.

Tapytoja pamėgsta ir įvaldo tris žanrus - natiurmortą, portretą ir abstrakčią kompoziciją. Visų jų pavyzdžiai gausiai iliustruoja albumą. Į leidinį įtraukti net dažnai tik dailininko studijos užkaboriuose pasiliekantys piešiniai. Daugumą A. Banytės darbų specialiai leidiniui reprodukavo fotografas Aleksandras Katkovas. Glaustai ir tiksliai dailininkės kūrybą albume apžvelgia menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Dailės salone "Paletė" pristatomą parodą "Pokalbiai su daiktais" pati A. Banytė vadina gyvu albumo priedu. Jau galima nutuokti iš pavadinimo, kad šį kartą dailininkė eksponuoja šiais metais sukurtus natiurmortus. Pastaruoju metu tapiusi daugiausiai abstrakčias kompozicijas menininkė prisipažino pasiilgusi šio pastovumu ir ramybe dvelkiančio žanro. Natiurmortų kompoziciją menininkė komponuoja iš po ranka pasitaikančių, dažniausiai sendaikčių parduotuvėse įsigytų daiktų.

"Į daiktus gali žiūrėti kada nori ir kiek nori. Dėl jų nereikia jaudintis, kaip tapant portretą jaudinuosi dėl žmogaus - ar nepavargo pozuoti, ar panašus", - sako dailininkė. Visgi natiurmortus Angelina vadina daiktų portretais ir tapo juos su atitinkamu precizišku kruopštumu.

Pasak menotyrininkės K. Jokubavičienės, A. Banytės natiurmortai primena savo protėvius XVII amžiuje. Juose nėra vėlesnių laikų natiurmortams būdingų banalumo apnašų.

Jurga PETRONYTĖ