Amatininkus gelbės sąjunga su menininkais

Rekonstrukcija

Sukurti lietuvišką amatą reprezentuojančius kūrinius ir padaryti juos konkurencingus, palaikyti eksperimentuojančius kūrėjus ir padėti jų verslui - tokia bus Menų ir amatų kiemo, sparčiai rengiamo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, paskirtis.

Atviros kultūros zonos

Menų ir amatų kiemas Klaipėdoje savo veiklą ketina pradėti jau 2007 metų pradžioje. Į modernias tekstilės, medžio, keramikos ir grafikos dirbtuves (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4) projekto organizatoriai Lietuvoje - Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras pakvies kurti ir pristatyti šiuo metu aktualias tradicinių amatų stiliaus ir formų interpretacijas.

Čia, remiantis autentiškomis istorinėmis žiniomis, technologijomis, bus demonstruojamas pagal šiuolaikinius dizaino principus kuriamo amato gamybos procesas. Kiekvienam susidomėjusiam specialių edukacinių programų metu bus sudaromos galimybės patiems pabandyti kurti.

Vietos bei užsienio menininkai ir amatininkai kurs ir viešai pristatys savo kūrybą, dalyvaus atvirų dirbtuvių dienose.

Pasak Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) direktoriaus Igno Kazakevičiaus, parengti projektą "Tradiciniai amatai ir menai skatinant verslumą ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje" paskatino originalios amatininkų produkcijos trūkumas, erdvės, kurioje būtų viešai pristatomi kūrybiniai verslai, nebuvimas.

"Daugumos amatininkų veikla nuo seno ir vadinama tradicine, nes pasižymi bendrais ypatumais. Naudojama ta pati ornamentika, dekoratyvūs motyvai. Tačiau pažodinis sekimas pramintais pėdsakais, tų pačių formų kartojimas veda į elementarią produkcijos, kuri yra skirta visiems ir sykiu niekam, gamybą", - mano pokalbininkas.

Kita problema, su kuria susiduria šalies amatininkai - kiniškos produkcijos konkurencija.

"Sąnaudų prasme kiniško gaminio nukonkuruoti neįmanoma, juk užsakymus lietuviškiems suvenyrams teikia net patys lietuviai. Dauguma pirkėjų renkasi pigesnį daiktą, nes nemato didelio skirtumo tarp mūsų amatininkų gaminamos masinės produkcijos ir panašaus kiniško gaminio. Tai sąlygoja ne vien tik išprusimo lygis ar informacijos apie lietuviškus amatus stoka, bet ir lietuviško gaminio banalumas, paviršutiniškumas, neoriginalumas", - įsitikinęs I. Kazakevičius.

Kultūrų komunikacijų centro direktorius mano, jog amatininkai turėtų orientuotis į atskirų visuomenės sluoksnių poreikius ir pateikti novatoriškus amato kūrinius.

"Todėl projektas akcentuoja amatininkų sąjungą su profesionaliais menininkais bei dizaineriais, kurie padėtų gaminį padaryti originalesnį. Jo gamyba, be abejo, pabrangtų, tačiau gaminys galėtų pretenduoti į naujas rinkos nišas", - sakė I. Kazakevičius.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras ir Klaipėdos miesto savivaldybė šį projektą vykdo drauge su Latvijos partneriais - Ventspilio savivaldybe ir Ventspilio amatininkų sąjunga. Projektą remia Interreg programa.

Jurga PETRONYTĖ