Algio Griškevičiaus "Apsireiškimų" akibrokštas

Baroti galerija savo ir Klaipėdos dailės parodų rūmų pirmojo aukšto salėse pristato vilniečio menininko Algio Griškevičiaus fotografijų parodą "Apsireiškimai", kurioje eksponuojamos senesnės ir pačios naujausios autoriaus sukurtos fotografijos iš ciklų "Mikališkių stebuklai", "Zodiako ženklai".

Ilgametis Baroti galerijos autorius 55-erių metų A. Griškevičius yra baigęs tapybos studijas Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) ir vadina save tapytoju, tačiau taip pat kuria fotografijas bei skulptūras.

Menininkas tvirtina, kad žanrų kaitaliojimas jam padeda išvengti rutinos, atsipalaiduoti, suteikia sparnus fantazijai. "Mano fotografijos nespalvotos ne tik todėl, kad tokia nusistovėjusi Lietuvos meninės fotografijos tradicija, bet ir todėl, kad tokiu būdu pailsiu nuo spalvų", - sakė autorius per parodos pristatymą.

Tapydamas A. Griškevičius mėgsta intensyvias, sintetines rožinę, violetinę, žalią, geltoną spalvas. Šios spalvos padeda realius gamtos ar urbanistinius peizažus, buities daiktus paversti žaisminga, paradoksaliais objektų sugretinimais stebinančia ir infantilumu erzinančia fantasmagorija.

Jei norėčiau apibūdinti A. Griškevičiaus fotografijas vienu žodžiu, tas žodis būtų "akibrokštas". Spalvinguose A. Griškevičiaus paveiksluose labai daug detalių, smulkmenų, kurias gali žiūrėti pusę valandos, tuo tarpu fotografijose - nuoga, plika (tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme) idėja, dominuoja lengviausiai žiūrovui suvokiama centrinė kompozicija.

"UNDINĖS"

Pievoje stovi suoliukas, ant jo susigūžęs sėdi nuogas vyras, prie galvos prisispaudęs pjautuvus lyg ragus. Tai - Jautis (Zodiako ženklas). Arba ant to paties suoliuko grakščiai guli moteris, parėmusi rankomis galvą, parietusi kojas. Prie jos kojų pririštas dalgis. Tai - Skorpionas. Idiliškas Lietuvos kaimo peizažas: ežeras, už jo - pievos, miškas. Ežero viduryje, ant vandens paviršiaus, sėdi nuogas vyras ir graibo vandenį su šakėmis. Maža mergaitė laiko didžiulį lyg balionas ore pakibusį akmenį.

Tokie keisti, fantastiški, šmaikščiai ironizuojantys įvairius mūsų gyvenimo, kultūros stereotipus ir, kas įdomiausia, be "fotošopo" sukurti A. Griškevičiaus fotografijų siužetai. Įsivaizduoju, kad jie puikiai tiktų plakatams Lietuvos įvaizdžio tema.

Apžiūrinėjant fotografijas, dažnai kirba mintis - ir kaip autorius tai padarė? Parodoje pateikiamas atsakymas į šį klausimą - televizoriuje besisukantis videofilmukas iš fotosesijų su kompozitoriaus Algirdo Martinaičio specialiai šiai ekspozicijai sukurtu šmaikščiu kūriniu "Parodos paveikslėliai" kanklėms ir dviem akordeonams.

A. Griškevičiaus fotosesijos vyksta panašiai kaip kino filmo filmavimas. Jose dalyvauja daugybė žmonių, naudojami keltuvai ir daug įvairios technikos. Kaip mažo Aukštaitijos kaimelio vietiniai gyventojai reaguoja į šiuos miesčionio menininko žaidimus, klausiu autoriaus.

"Jau priprato, - juokiasi A. Griškevičius. Šis žaidimas prasidėjo, kai vienas mano bičiulis ir daugumos fotografijų personažas Mykolas Ignatavičius nusipirko sodybą tame kaimelyje. Jis yra odontologas, viso kaimelio gyventojams dantis sutaisė, kai reikia vaistų parūpina. Taigi yra labai gerbiamas kaime žmogus. Todėl vietiniai nesipiktina mūsų keistais įsiveržimais į jų idilišką erdvę", - pasakojo parodos autorius.

Jurga PETRONYTĖ