Akis į akį su savo demonais

Spektaklio idėją režisieriui pasiūlė jauna vertėja Eugenija Talkutė, mačiusi jo pastatymą užsienyje ir buvusi sukrėsta ten atsivėrusios išgyvenimų gelmės.

"Po ratais pakliuvęs žūsta septynerių metų berniukas, jo motina puola į gilią depresiją, griūva santykiai su vyru. Metus laiko ji dirba su psichoanalitiku, jokia terapija nepadeda, kol priimamas radikalus sprendimas - motinai aplankyti užmušusį jos vaiką žmogų. Kas buvo toliau, pamatysime spektaklyje", - intriguoja G. Padegimas.

Spektaklis, kurio iki šiol niekas nestatė Lietuvoje, režisieriui ypatingas tuo, jog per šių, savo jubiliejinių metų, sezoną jis stato jau trečią spektaklį; ankstesnius - Kauno, Šiaulių teatruose.

"Mes su scenografe ir kostiumų dailininke Birute Ukrinaite bijojome Klaipėdos teatro. Bet pasirodė, kad šiame teatre visi darbuotojai užsiima kūryba, ir labai anksti turėjome mobilią dekoraciją, žmonės dirbo viršvalandžius. Dirbome su dviem aktorių sudėtimis; dabar taip niekas nebedaro, nes tai užima daug laiko. Vaidina ir jauni, ir patyrę aktoriai - Eglė Barauskaitė, Renata Idzelytė, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Edvardas Brazys, Linas Lukošius, Kazimieras Žvinklys, Kęstutis Macijauskas", - sakė režisierius. Jis teigia, jog tai bus tarsi du visiškai atskiri spektakliai - su savita atmosfera, požiūriais į kuriamus vaidmenis.

Anot režisieriaus, atėję į teatrą prieš keletą metų V. Gaidžio išugdytieji aktoriai labiau yra pratę prie komedijinių vaidmenų, tad turi kur augti, mokytis intymių dialogų. Jis sakė, kad nors Klaipėdos teatras neturi pastato, bet čia verda pilnakraujis gyvenimas. Pagaliau ir Dostojevskis sakė, kad net ir namai yra ne pastatas, bet - žmonės. O aktorių brigada jaučia didžiulį kūrybinį džiaugsmą.

"Ir atsiranda dvi skirtingos spektaklio prasmės: vienas dalykas, kai vaiko netenka vyresnė moteris, kitas - kai netenka jaunesnis žmogus. Kai išduoda vyras, vienaip jaučiasi brandi moteris, kitaip - kai niekšiškai pasielgia jaunutis vyras. Yra dideli psichologiniai skirtumai, jie daug ką lemia. Savo laiku Kauno dramos teatre buvau pastatęs Augusto Strindbergo "Kreditorius" - su Algimantu Masiuliu, Doloresa Kazragyte ir Viktoru Šinkariuku, ir kitą - su Robertu Vaidotu ir Valentinu Masalskiu. Tai irgi buvo visiškai priešingas sprendimas", - sakė G. Padegimas, spektakliu "Demonai" į Klaipėdos kūrybines erdves sugrįžtantis gal penktąjį kartą. Statytojas įžvelgia vieną problemą, kad klaipėdiečiams sunku eksploatuoti savo gerus, įdomius spektaklius, nes teatralai Žvejų rūmuose yra tik svečiai. Režisierius tikisi, jog "Demonai" turi dideles galimybes ir gyvens ilgus metus, dvi mobilios aktorių sudėtys leis vaidinti pakaitomis, jeigu kartais kurie susirgtų. Ir Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos trukmė lems, gyvuoti spektakliui ar ne.

"Svarbiausia, ką noriu pasakyti, šis spektaklis yra apie neapykantos išgyvendinimą iš savęs. Demonai - tai mūsų kerštas, suokalbio teorijos, ir spektaklyje psichoanalitikas atskleidžia, kad pragaras yra ne kur kitur, ne kituose, o mumyse, ir kol nesugebame nugalėti neapykantos, apkaltos ir paversti jos pasigailėjimu, atleidimu, tol mus tie demonai ėda kaip vėžys. O kai nuo to išsilaisviname, susigrąžiname save ir gyvenimą", - sakė Gytis Padegimas.

Britų dramaturgas Richardas Everettas karjerą pradėjo kaip aktorius - vaidino teatre, televizijoje, garsiuose septintojo dešimtmečio kino filmuose ("Jei..." - rež. L. Andersonas, 1968; "Hamletas" - rež. T. Richardsonas, 1969). Vėliau įkūrė teatrą "Upstream Theatre" Londone, kuriam vadovavo. Aštuntajame dešimtmetyje R. Everettas ėmė garsėti kaip dramaturgas bei scenaristas - per tą laiką sukūrė aštuonias pjeses (žinomiausios - "Ranka prieš kumštį", "Dabartis iš praeities", "Pramogų angelai"), du kino scenarijus ("Abrafaksas: po juoda vėliava", 2001; "Du vyrai išeina į karą", 2002), trejetą pjesių BBC radijui. Psichologinė drama "Demonai" - naujausia R. Everetto pjesė, parašyta 2009 m. Jos premjera įvyko Vokietijoje, Heidelberge, ir susilaukė palankaus kritikų bei žiūrovų vertinimo.

R. Everetto dramos "Demonai" herojė Hana autoavarijoje netenka vaiko. Psichologas jai pasiūlo radikalų gydymą - susitikti su atliekančiu bausmę vairuotoju, kaltu dėl jos vaiko žūties. Jo žodžiais tariant - sužmoginti pabaisą, ir taip jos atsikratyti... "Demonai" - tai daugiasluoksnė ir kartu stebėtinai paprasta pjesė apie kaltę ir atsakomybę, apie užuojautą ir meilę žmogui, persmelkta gilaus humanizmo.

Nekęsti, jaustis teisiam, užsiimti savigaila - tūkstantį kartų paprasčiau, negu atleisti. Tai - sunkus ir sudėtingas mokslas, kurio abėcėlė - sąžiningas ir negailestingas paties savęs pažinimas. O didysis egzaminas - susitikimas akis į akį su savo demonais ir suvokimas, jog pačios didžiausios pabaisos, patys galingiausi demonai slepiasi anaiptol ne kur nors išorėje - jie mumyse. Jei nekovosite, jei leisitės užvaldomi neapykantos - tapsite vienu iš jų.