"30 litų. Mirtos istorija" žiūrovus šokiravo.

Premjera "30 litų. Mirtos istorija" V. Duobos pjesės motyvais Klaipėdos universiteto teatras "Dramos klasė" rugpjūčio 28 d. pradėjo trečią teatrinį sezoną.
"30 litų. Mirtos istorija" - trečiasis savarankiškos aktorių trupės, vadovaujamos režisierių Vytauto ir Veltos Anužių, spektaklis, pastatytas metus laiko vykdant projektą "Jauni jauniems". Projekto tikslas buvo teatrine forma prabilti šiandienos Lietuvos jaunimui aktualiomis temomis, skatinti jauno žmogaus iniciatyvą, kūrybiškumą, saviraišką, išklausyti jį, suprasti, patarti, drauge ieškoti problemų sprendimo būdų. Todėl vienas iš "Dramos klasės" uždavinių buvo atrasti jauną dramaturgą, scenovaizdžio ir kostiumų dailininkus. Konkurso būdu buvo atrinkta 19-mečio autoriaus iš Šakių Virginijaus Duobos pjesė, gvildenanti nepilnamečių seksualinio išnaudojimo ir šiukšlyne atsidūrusių žmonių problemas. Sukurti scenografiją ir kostiumus buvo pakviestos dvi jaunos dailininkės iš Klaipėdos Indrė Globienė ir Silvija Almonaitienė. Projektas "Jauni jauniems" buvo vykdomas gavus Europos bendrijos ir Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus paramą.
Klaipėdos universiteto teatre trečiadienį pristatyta projekto premjera "Dramos klasei" buvo jau ketvirtoji. "30 litų. Mirtos istoriją" praėjusią savaitę jau išvydo Šakių, Skaudvilės ir Akmenės jaunimas. Taigi spektaklis arba, pasak teatralų, socialinė akcija jau įsibėgėjo. Ustamiestyje premjera sulaukė išskirtinio publikos dėmesio - buvo užimtos visos sėdimos vietos, daug žiūrovų vaidinimą stebėjo stovėdami.
Aštrus publicistinio pobūdžio spektaklis su atvirais aktorių kreipiniais į publiką, išsakant savo pilietinę poziciją - naujas, originalus savo forma pastatymas uostamiesčio teatriniame kontekste. Spektaklio siužetas - skaudus. Jauna, patėvio seksualiai išnaudojama, motinos nesuprasta mergaitė Mirta pabėga į savartyną. Deja, iškritusi iš miesto socialinio konteksto ji neįsilieja ir į uždarą viską praradusių, piktų šiukšlyno žmogystų būrį. Drama baigiasi herojės savižudybe. Ši istorija - tik vienas pavyzdys iš statistikai nepavaldaus suluošintų žmonių pasaulio, kuris šalia mūsų, apie kurį visi žinome, tačiau nedrįstame ką nors daryti, kad būtų kitaip. Septynių "Dramos klasės" aktorių sukurtų šiukšlyno personažų dialogai ir elgesys, svyruojantis tarp despotiško šiurkštumo ir sentimentalaus lyrizmo, pagrindinės herojės Mirtos baimė ir bandymas bėgti nuo žiaurumo ir prievartos, krentant veidu tarp šiukšlių, kraujo lašai teškantys nuo suluošintą gyvenimą simbolizuojančio jauno medelio scenoje ir lyg vizija prieš spektaklį sūpuoklėse ramiai besisūpuojanti mergaitė pradreskia abejingumo socialinėms visuomenės ydoms kaukę ir lyg adata sminga į širdį.
Po spektaklio pasisakęs l.e. p. Klaipėdos universiteto rektorius prisipažino esąs šokiruotas teatro "Dramos klasė" spektaklio socialine įtaiga ir menine estetika. Brandžią pjesės idėją, teatro "Dramos klasė" profesionalumą gyrė daugelis žiūrovų, apdovanojusių teatralus aplodismentais ir glėbiais gėlių.