Šiandien ir sekmadienį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvies į Eduardo Balsio operos "Kelionė į Tilžę" premjerą Žvejų rūmuose, o gruodžio 3 dieną Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. E. Balsio gulbės giesme vadinamą brandžiausią jo kūrinį į sceninį gyvenimą išleidžia režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė, choreografė Edita Stundytė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir daugiau kaip 130 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir kviestinių atlikėjų.
Kompozitoriaus E. Balsio (1919-1984) 100-metį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras mini visus šiuos metus. Dar metų pradžioje klausytojams pristatyta simfoninė lietuvių modernizmo muzikos pradininko programa, vasarą žiūrovus nudžiugino E. Balsio baletas "Eglė žalčių karalienė" ir teatralizuota populiariosios muzikos programa "Aš senas jūrininkas". E. Balsio operos "Kelionė į Tilžę" pagal Hermano Zudermano apsakymą premjera - finalinis jubiliejinės programos akordas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras E. Balsiui atminti iš viso skyrė 14 renginių 5 šalies miestuose. Teatro vadovė Laima Vilimienė šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad po 40 metų naujam gyvenimui atgimstanti E. Balsio opera "Kelionė į Tilžę" - svarbus įvykis ne tik teatro mėgėjams, pamariui, bet ir visai Lietuvai.
"Ši opera - kone ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriame jis panaudojo visą sukauptą kompozitoriaus patirtį, preciziškai kaupė medžiagą bei ilgai ieškojo tinkamo scenarijaus. Sumanymas įgavo pagreitį, kai E. Balsiui buvo pasiūlyta Hermano Zudermano novelė "Kelionė į Tilžę". Pirmoji kūrinio premjera įvyko 1980 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto scenoje. Deja, ji nebuvo sėkminga.
Sakoma, kad tuometiniai klausytojai nesugebėjo priimti savo laikmetį pralenkiusios operos, tačiau ji labai aktuali šiandienos žmogui, o Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas subrendęs ją atlikti.
Tad labai tikimės, jog pavyks šį veikalą reabilituoti", - sakė L. Vilimienė.
Gulbės giesmė
"Mūsų uždavinys - įtraukti E. Balsio operą "Kelionė į Tilžę" į Lietuvos operos lobyną tarp iškiliausių nacionalinių operų Vytauto Klovos "Pilėnų", Jurgio Karnavičiaus "Gražinos" ir kt. Nes ši opera yra E. Balsio kūrybos aisbergo viršūnė. Jos herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, žmogiškosios būties kelionės temas. Pats kompozitorius ją parašęs tegyveno ketverius metus", - pasakojo G. Padegimas.
Anot režisieriaus, operoje "Kelionė į Tilžę" pasakojama Anso ir Indrės meilės istorija labai šiuolaikiška.
"Atrodo, gyvena pora, turi vaikus, sodybą, nieko netrūksta, bet į jų tarpusavio santykius įsimeta nuobodulys. Kaip sakė poetas Justinas Marcinkevičius, pradeda žmonės viens kitam dulkėti ir be dulkių tampa pilki, svetimi. Tada subręsta didelės išdavystės.
Prireikia tos "Kelionės į Tilžę" kaip kelionės į save, į savo ištakas, kad dramatiškai, netgi žūties kaina atpažintum tikrąją meilę…
Ta mūsų laimės paukštė čia pat, o mes esančio šalia nematome. Ieškome kažkur kitur… Gerai ten, kur mūsų nėra. Tereikia pajausti.
Nuo savęs nubraukti kasdienybės dulkes, nuobodulį, pamatyti pasaulį kone naiviomis vaiko akimis. Suprasti, kad tavo artimi žmonės ir yra tavo tikrasis gyvenimas.
Deja, supratimas ateina skaudžia kaina. Ir Ansas, kuris norėjo dėl naujos sukrečiančios meilės atsikratyti ištikimosios žmonos Indrės, praregi vėlokai… Už išdavystės nuodėmę, atliktą tik mintyse, jis sumoka savo gyvybės kaina. Tai pamoka mums visiems. Ir šiandien visuomenėje matome panašių istorijų. Žmonės lengvai atsisako savo artimųjų, šeimos… Pasikeitė tik aplinka, o Anso ir Indrės šeimos išdavystės dramos tebevyksta", - kalbėjo G. Padegimas.
Ypač artima ši opera bus Mažosios Lietuvos regiono gyventojams, nes jos veiksmas vyksta pamaryje, netoli Klaipėdos. Beje, pagrindinis istorijos herojus Ansas nuskendo toje pat vietoje, kurioje šiemet nuskendo ir kapitonas Romaldas Adomavičius.
Stilizuoti Mažosios Lietuvos motyvai
"Kelionė į Tilžę" - tai istorija, liudijanti pramonės industrijos skverbimąsi į pamarį. Ansas ir Indrė vyksta į Tilžę, kad pirmą kartą išvystų traukinį, kurio Klaipėdoje dar nėra matę. Tikėtina, jog veiksmas vyksta iki 1875-ųjų metų, nes būtent tada pajūrį pasiekė traukinys.
H. Zudermano aprašytoje istorijoje minima, kad Indrė į svarbią kelionę vyksta savo austais rūbais. Ši istorija pristato lietuvininkų ir vokiečių gyvenimo sąveikas. Pamario gyventojų kalboje atsiranda germanizmų. Lietuvininkui nutautėjus, t. y. prakalbus vokiškai, lengviau tapti ponu. Kalba pakeičia jo statusą, tad ir Ansas bandė naudoti kitos kalbos žodžius.
Scenografė Birutė Ukrinaitė nesistengė tiksliai atkurti etnografinių Mažosios Lietuvos kostiumų detalių, regioniniai motyvai pateikiami stilizuotai. Kostiumai operai "Kelionė į Tilžę" išėjo netikėti, nes buvo pasitelkta batikos technika. Damos galės pasigrožėti, iš ko ir kaip jie pagaminti. O scenografijos sprendimas siejasi su H. Zudermano papasakota istorija, su E. Balsio muzika, su marių vėju…
"Scenoje bus ir laivas, ir ne vienas, ir labai muzikalios vaizdo projekcijos. Ši opera - tai puota ne tik ausims, bet ir akims", - pridūrė G. Padegimas.
Žinoma, kad E. Balsys jau 1980 m. pastatytoje operoje tikėjosi panaudoti medijas, bet jų nebuvo, o ir ano meto solistai nebuvo pasirengę atlikti tokio pažangaus kūrinio.
Pasak G. Padegimo, šiandienos technologijos ir atlikėjų meistriškumas leidžia atlikti šį kūrinį taip, kaip kompozitorius norėjo, ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras į šį veikalą investavo labai daug kūrybinės energijos.
Klausimų kiltų net E. Balsiui
Su operos "Kelionė į Tilžę" muzikine medžiaga dirbo net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius. Operos muzikinę medžiagą redagavo E. Balsio mokinys, garsus kompozitorius G. Kuprevičius.
Pastatymo muzikos vadovas T. Ambrozaitis juokavo, kad net jei šiandien šią operą statytų pats E. Balsys, jam taip pat kiltų daug klausimų.
"Per 40 metų viskas pasikeitė: patobulėjo instrumentai, muzikantų pasiruošimas ir t.t. E. Balsio muzika tokia sodri, gili ir daugiaplanė, kad jau po pirmos repeticijos valandos orkestro muzikantai pasiprašė trumpos pertraukos apmąstymams. Prie tokios muzikos reikia priprasti. Šioje operoje E. Balsys, pripažintas instrumentuotės meistras, atskleidė visą savo, kaip kompozitoriaus, meistriškumą", - teigė maestro, šmaikštaudamas, kad dabar opera, beje, redaguota E. Balsio mokinio kompozitoriaus Giedraus Kuprevičiaus, jau guli atversta priešais "tarsi karšio išklotinė".
T. Ambrozaitis akcentuoja, kad E. Balsys mąstė į priekį: gili koduotė operoje paslėpta netgi plačiai žinomoje dainoje "Žuvėdra, žuvėda". Tad žiūrovams teks pasitelkti vaizduotę.
Pagrindinius vaidmenis operoje "Kelionė į Tilžę" atliks ne tik klaipėdiečiai, bet ir sostinės solistai. Indrės partiją dainuos pajūrio scenos perlu vadinama Rita Petrauskaitė ir dvi jaunos solistės - Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė, kuri, režisieriaus manymu - kaip iš akies traukta Indrė. Anso partiją pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės - Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės tėvo Jakštaičio - Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, kaimynės Anės - Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.
Operos pastatyme dalyvauja ir choras, baleto trupė. Pastaroji, anot choreografės Editos Stundytės, tiesiog šoks pagal be galo sodrią muziką. "Tai bus šiuolaikinio šokio choreografija, ne baletas", - sakė choreografė.
Rašyti komentarą