„Stebuklas“ jau kinuose: žinomi veidai, sovietiniai kilimai ir balta mišrainė

„Kai pradėjau dirbti kine, dažnai lietuviški filmai būdavo vertinami per tam tikrą lietuviškos kokybės filtrą „kaip lietuviškam tai neblogai“. Paskutiniais metais tai pasikeitė ir manau, kad „Stebuklas“ yra vienas tokių filmų, kuris neprašo atleidimo už tai, kad yra lietuviškas filmas, – prieš premjerą sakė filmo prodiuseris Lukas Trimonis. – Kalbant apie filmo temą, manau, kad tai, kad mes galime pažiūrėti į savo praeitį ir į save su sveiku humoru, o ne pro juodą rūką, reiškia, kad bręstame kaip visuomenė.“

„Tai ne toks filmas, per kurį žmonės juoksis už pilvų susiėmę. Jame daug liūdesio, absurdo, ironijos ir nepatogaus humoro. Filme pateikiu savo šio laikmečio interpretaciją ir tikiuosi, kad ji daugeliui taps galimybe prisiminti ir apmąstyti savo patirtis bei prisiminimus“, – teigia režisierė E. Vertelytė.

Premjeroje negalėjęs dalyvauti Holivudo aktorius Vyto Ruginis, atlikęs raudonu kadilaku atvažiavusio Biednių kaimo gelbėtojo vaidmenį, atsidėkodamas už visus Lietuvoje jam atsitikusius stebuklus, žiūrovams paliko virtualų pranešimą iš už Atlanto.

„Kaip suprantu, pas jus susirinko 10 tūkst. žmonių. Ne? Na, 600. Tuomet būtų malonu, jei kiekvienas iš jūsų apie „Stebuklą“ galėtų pasakyti 10 tūkst. žmonių ir jie galėtų pasakyti dar 10 tūkst. žmonių – kad visi Lietuvos gyventojai pamatytų filmą“, – amerikietišku acentu lietuviškai kalbėjo V. Ruginis. Aktorius taip pat dėkojo komandai ir aktoriams už malonumą dirbti kartu: „Dėkui už šaltibarščius, grietinę, kugelį, bulves! Jūs netrukus pamatysite, kad įpratau pavalgyti sočiai. O jeigu rimtai, vaidmuo „Stebukle“ – tai vieną kartą gyvenime pasitaikanti proga. Man labai didelė garbė, kad esu šio projekto dalis. Manau, jo metu aš radau daug naujų draugų visam gyvenimui. Ir Lietuvos žmonėms ačiū, kad esate tokie malonūs, dosnūs ir tiek man padėjote, kai lankiausi gražioje tėvynėje.“

„Stebuklas“ primena apie laikus, kuomet mažesnio ar didesnio stebuklo laukė kiekvienas. 1992 m. situacija Lietuvoje nepavydėtina. Iškovotos nepriklausomybės euforiją temdo nedarbas, bankrutuojančių bankų aferos, infliacija. Biedniuose, tipiškame to meto Lietuvos kaime, vietinės kiaulių fermos vedėja Irena, stipri moteris, stengiasi išlaikyti orumą, šeimą ir kolūkį, kuris žlugus planinei ekonomikai pasiklydo naujoje kapitalistinėje realybėje. Žmonės negauna algų, Irena nesulaukia palaikymo nei iš komercinio banko, nei iš vietinių. Atrodo, kad jai padėti gali tik stebuklas. Ir jis įvyksta! Tiksliau – atvyksta. Raudonu kadilaku į kaimą atvažiuoja Amerikos lietuvis Bernardas. Jis pažada investuoti ir išgelbėti fermą nuo bankroto. Ilgai laukta geresnė rytdiena čia pat. Kentėti liko nedaug. Bet ar tikrai?