Paširdžius suvirpinęs "Rūsys"

Respublika.lt

2014-11-02 09:25

Gražiausia praėjusių metų Lietuvos mergina Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė (23) trumpam tapo „Laisvalaikio“ kino kritike ir sutiko pasidalyti savo įžvalgomis apie pirmąjį lietuvišką siaubo filmą ir pirmąjį pasaulio kino istorijoje išmanųjį filmą "Rūsys".

- Ar apskritai mėgstate siaubo filmus?

- Taip, kartais. Manau, tokia siaubo profilaktika turėtų būti gana reta, nes streso ir realiame gyvenime užtektinai, tačiau Stiveno Kingo (Stephen King)siaubo romanai ir jų ekranizacijos bei tokio žanro profesionalių filmų kūrėjų Frencio Kopolos (Francis Copolla), Stiveno Spilbergo (Steven Spielberg)filmai kartais pritraukia prie ekrano ne tik mane, bet ir visą šeimyną. Todėl, norėdama paįvairinti žiūrimų filmų spektrą, mielai pasižiūriu ir siaubo filmą.

- Kokį įspūdį padarė pirmasis lietuviškas siaubo filmas?

- Dažniausiai esame įpratę kritikuoti ir nepastebėti pliusų, todėl neatsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą statytas lietuviškas siaubo filmas turi ir trūkumų, visada yra džiugu, kai tautiečiai imasi iniciatyvos, išbando ką nors nauja, ir dar džiugiau, jeigu tas bandymas gana neblogai pavyksta. Nesu didelė žinovė ir neturiu teisės kritikuoti, o kaip diletantė, eilinė žiūrovė galiu pasakyti, kad man patiko.

- "Rūsys" pirmasis pilnametražis filmas, tapęs išmaniuoju. Ar pasinaudojote programėle ir įsiliejote į filmo veiksmą?

- Taip, žinoma pasinaudojau. Nors daugelis sakė, kad išmanioji programėle tik trukdė žiūrėti filmą ir suprasti režisieriaus mintį, tačiau mane, kaip jauną žmogų, technologijos visad domina. Šiuo atveju išmaniosios programėlės pritaikymas man atrodė gana geras sumanymas. Tai įtraukė, veikė kaip žaidimas, kuris padeda labiau panirti į filmo veiksmą, tapti jo dalimi, kai gali nuspręsti, ar palikti pagrindinę heroję gyvą, kai matai per savo mobilųjį telefoną tuos pačius vaizdus kaip ir filmo veikėjas ar gauni netikėtą skambutį filmo pabaigoje iš blogiuko vaidmenį atlikusio aktoriaus. Programėlė kartais atkreipdavo dėmesį į reikšmingus momentus ir tai, manau, padėdavo išlaikyti žiūrovų dėmesį.

- Ar tikrai buvo baisu?

- Negalėčiau sakyti, kad buvo taip labai jau baisu, bet teko keletą kartų stipriau į draugo parankę įsikabinti. (Šypsosi.)

- Buvo skelbiama, kad filmas statomas pagal Holivudo standartus, kaip vertinate kūrybinės grupės darbą?

- Galiu pasakyti tik savo ir draugo nuomonę, kad mums filmas patiko, nes pakirbino paširdžius ir buvo įdomu pasijusti ne stebėtoju iš šalies, bet dalyviu. Pionieriais būti kažkokioje srityje visada yra nelengva, taigi sveikinu kūrybinę grupę, kurios pirmasis blynas griežtesnių kritikų gal ir būtų įvertintas kitaip, tačiau man, eilinei žiūrovei,neatrodo labai prisvilęs.

- Jei galėtum prisidėti prie režisūros sprendimų, ką nors keistum?

- Tikrai nesu toje srityje stipri, todėl geriau pasidžiaugsiu daugiau patirties turinčių žmonių žiniomis ir gebėjimais. Tik palinkėčiau, kad tai nebūtų vienintelis ir paskutinis toks bandymas, kad jis turėtų tęstinumą ir sulauktumėme daugiau tokio žanro kūrinių, juk jei atsiranda su kuo palyginti, tada lengviau kažką patobulinti, taisyti.