Nidoje renkasi kino kūrėjai - pristatys filmus, dalinsis tinklaveikos patirtimis, sklaidos perspektyvomis

Rytoj į Nidą suvažiuos apie pora dešimčių festivalio svečių - jie dalyvaus tinklaveikai skirtame „Baltijos kino ir televizijos forume”. Patyrę ar pirmuosius žngsnius kino industrijoje žengiantys prodiuseriai aptars kino vietą šalių televizijos kanalų tinkleliuose, jų prioritetus, kalbės apie geruosius kino sklaidos įvairiuose medijų kanaluose pavyzdžius. Bendradarbiavimo tarpusavyje ir su televizijomis patirtimis dalinsis Nepriklausomų prodiuserių asociacijos Lietuvoje pirmininkas Kęstutis Drazdauskas, Latvijos kino prodiuserių asociacijos prezidentė Aija Berzina, prodiuseriai Uldis Cekulis, Ieva Norvilienė, Kristjanas Putseppas; kino kritikas Karlo Funkas pristatys Estijos kino industrijos ir jos sklaidos raidą. Forume dalyvaus Lietuvos ir Latvijos kino centrų direktoriai Rolandas Kvietkauskas ir Dita Rietuma, LRT televizijos programų direktorius Aldaras Stonys, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, prodiuseriai ir režisieriai Giedrė Žickytė, Giedrė Beinoriūtė, Arūnas Matelis ir kt.

Festivalio filmų programą pradės du filmai - iš skirtingų epochų, sukurti skirtingų kartų ir šalių autorių. Režisierė Giedrė Beinoriūtė pristatys naują vaidybinį filmą „Kvėpavimas į marmurą“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną, 2009 m. apdovanotą Europos Sąjungos literatūros premija. Liepos mėnesį tarptautiniame Karlovy Varų festivalyje filmas pradėjo kelionių maratoną po festivalius - visą rudenį režisierės laukia susitikimai su žiūrovais įvairiose pasaulio šalyse. „Kvėpavimas į marmurą“ kalba apie šiuolaikinės inteligentų šeimos laukiančius dramatiškus išbandymus, moteriai nusprendus įsivaikinti mažametį berniuką.

Kadras iš filmo "Kvėpavimas į marmurą".

Antras atidarymo vakaro filmas - latvių režisieriaus Rolando Kalninšo filmas „Ketveri balti marškiniai“. Pasitelkdamas muzikinės komedijos žanrą, režisierius kritikuoja Sovietų Sąjungos autoritarinį režimą, todėl buvo uždraustas rodyti 20 metų, iki 1986-ųjų. Pernai filmas buvo restauruotas ir šįmet pristatytas Kanų kino festivalio kino klasikos programoje, kartu su Stanley Kubricko „2001 m.Kosmine Odisėja“, Billy Wilderio „Butu“ ir kitais.

Festivalio programoje žiūrovai turės galimybę pamatyti 26 įvairių rūšių filmus - 10 pilnametražių vaidybinių, 12 dokumentinių ir 4 animacinius filmus. Didžiausia - lietuviška programa, kurioje yra ir nauji, ir apdovanojimais tituluoti kūriniai: nuo režisieriaus Andriaus Blaževičiaus „Šventojo“, pernai pelniusio 6 „Sidabrines gerves“, - iki šiųmetinio 4 „Sidabrinių gervių”laureato „Stebuklo“, kurį festivalyje publikai pristatys režisierė Eglė Vertelytė.

E. Vertelytės „Stebuklas“, Latvijos režisierės Madaros Dišlere „Rojus 89“, „Karštakošiai“ (rež. Jaak Kilmi) iš Estijos - programos filmai, kurių autoriai skatina atsigręžti į praeitį, rimtai ar juokdamiesi prisimena nutolusius dešimtmečius, istorinių lūžių metus. Dalis vaidybinių “Baltijos bangos“ programos filmų skirti visai šeimai.

Dokumentinių filmų panoramą sudaro žiūroviškiausių ir pasaulio festivaliuose paklausiausių latviškų, lietuviškų, estiškų filmų rinktinė: Ivaro Seleckio „Laukite tęsinio“, Arūno Matelio „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, Uģio Olte ir Morten Traavik „Išlaisvinimo diena“, Mindaugo Survilos „Sengirė“,  Terje Toomistu „Sovietiniai hipiai“, Jūratės Samulionytės ir Vilmos Samulionytės „Močiute, guten tag!“, Editos Kabaraitės „100 metų kartu“, Lailos Pakalninios „Labas, arkly!“, Roko Darulio ir Ronaldo Buožio „Rūta“ ir kt.  Trijų lietuviškų dokumentinių projektų premjeros (Andriaus Lekavičiaus „Nupučiama siena“, Agnės Marcinkevičiūtės „Iš kur tas švytėjimas“, Inesos Kurklietytės „Piplytės gražuolės“), animacijos mokyklėlė, fotografo Gintauto Beržinsko paroda „Giro d’Italia: Pergalės anatomija” - tik dalis renginių, kuriuos šįmet Nidos publikai siūlo „Baltijos banga”.

Reklama