Miegantys drugeliai pakilo gyvenimui

Praėjusią savaitę į Lietuvos kino pasaulį šviežio oro gūsį įpūtė režisierius Algimantas Puipa, Lietuvos auditorijai pristatęs naują pagal Jurgos Ivanauskaitės romaną pastatytą pilnametražį filmą "Miegančių drugelių tvirtovė". Kartu su pagrindinio vaidmens atlikėja Janina Lapinskaite filme pasirodė ir trys jaunosios kartos profesionalios aktorės - Giedrė Giedraitytė (23 m.), Elzė Gudavičiūtė (27 m.) ir Miglė Polikevičiūtė (26 m.). Joms atiteko trijų skirtingų į prostitucijos pinkles patekusių merginų personažai. Šiandien jų gyvenimai grįžę į įprastas vėžes - darbas teatre, nauji projektai ir vaidmenys, tačiau patirtis filme "Miegančių drugelių tvirtovė" merginoms suteikė galimybių drąsiai priimti naujus gyvenimo iššūkius ir nebijoti eksperimentuoti.

Vertins žiūrovai

Nors nuo filmavimų pabaigos praėjo nemažai laiko, vertinti savo darbą po oficialios premjeros merginos sakė paliksiančios žiūrovams. Nestabilios psichikos Eglę vaidinusi E.Gudavičiūtė nenorėjo išskirti nė vienos herojės, nes, anot jos, visos trys merginos buvo tarsi tam tikra visuma, atsvara pagrindiniam filmo personažui - subrendusiai moteriai, išgyvenančiai savo gyvenimo dramą, jos būseinai ir mintims. "Reikia džiaugtis tuo, kad įvyko premjera, sukurtas dar vienas lietuviškas filmas, pagerbtas J.Ivanauskaitės atminimas. O vertins jį žiūrovai. Koks bus filmo gyvenimas - pamatysime. Svarbiausia, kad jis nepaliktų publikos abejingos", - sakė aktorė.

Nors tai buvo pirmas merginų darbas su režisieriumi A.Puipa, kino kūrėjas joms paliko erdvės improvizacijai. "Kartais pasakydavo kokias nors pastabas, o kartais atvirkščiai - bandydavau ko nors paklausti, o jis sakydavo, kad viską pati gerai žinau. Gal pasitikėjo. Laisvės buvo daug", - pasakojo Kristinos vaidmenį atlikusi M.Polikevičiūtė.

Svarbiausia, anot merginų, buvo klausyti ir girdėti. "Buvo labai svarbu filmavimo aikštelėje susikoncentruoti ir įgyvendinti režisieriaus sumanymus. A.Puipa vietoje sugalvodavo naujų improvizacijų, tad reikėjo greitos orientacijos. O mūsų pagrindinis uždavinys - atlikti tai įtikinamai", - pasakojo aktorė E.Gudavičiūtė.

Personažai gyvena savo gyvenimus

Bene atviriausią heroję Gitaną vaidinusi Jaunimo teatro aktorė G.Giedraitytė gyvenime nėra tokia atlapaširdė. Atvirkščiai - tik po filmavimų ji sužinojo, kad gali būti net labai komunikabili. "Niekada apie save taip negalvojau. Maniau, kad man sunku bendrauti. O pamačiau, kad visai paprasta", - šypsojosi mergina. Kaip prisipažino aktorė, ji ir Gitana neturi daug panašumų. "Yra tik tam tikros savybės, kurias aš atskleidžiau per tą personažą. Išryškinau vienas jų, kitos merginos galbūt būtų išryškinusios kitas jos savybes", - apie savo personažą pasakojo aktorė.

Anot G.Giedraitytės, jos herojė dar ir dabar kartais pasirodo vienu ar kitu pavidalu. "Pavyzdžiui, kai pasibaigus filmavimams sutikdavau tuos žmones, su kuriais dirbau, pastebėdavau, kad lįsdavo tam tikros Gitanos savybės. Kai teatre gavau panašios profesijos moters vaidmenį, Gitana labai norėjo į sceną, bet neleidau", - šypsojosi aktorė.

Kitos merginos su savo herojėmis jau atsisveikino. "Man tėra likęs toks malonus santykis su Kristina. Įsivaizduoju, kad šis personažas kur nors dabar yra, gyvena savo atskirą gyvenimą", - sakė M.Polikevičiūtė.

Kritika kino kritikams

"Miegančių drugelių tvirtovė" - ne pirmasis merginų filmas. Nors pagrindinis jų darbas teatre, kinas - neatsiejama profesijos dalis. "Tikiu, kad tiek kine, tiek teatre galioja viena ir ta pati taisyklė - jei tu tiki tuo, ką darai, esi sąžiningas sau ir partneriams, vienaip ar kitaip įtikinsi žiūrovą. O jei jauti, kad meluoji, nieko neišeis. Svarbu jausti atsakomybę už savo kūrybinius darbus", - apie darbo subtilybes teatre ir kino aikštelėje pasakojo E.Gudavičiūtė.

Paklausta, kaip vertina šiandienį lietuvišką kiną, aktorė sakė pasigendanti jame gerų siužetų. "Mūsų kinas išlieka poetinis, portretinis, melancholiškas. Bet juk gyvenimas keičiasi. Jo tempas dabar yra didesnis, negu buvo prieš kokius penkiolika metų. Žmonės, atrodo, ne tik greičiau gyvena, bet ir mąsto greičiau. Skuba, lekia... Tad ir kinas turėtų neatsilikti nuo gyvenimo, ieškoti šiandienio skubančio žmogaus aktualijų", - sakė jaunoji aktorė.

Jos kolegė M.Polikevičiūtė kritikos negailėjo ne tiek kinui, kiek kino kritikams. "Neigiamai vertinu kai kuriuos kino vertintojus. Mane labai erzina, kai žmogus reikalauja tobulumo iš kito, bet pamiršta pareikalauti to paties iš savęs. Nepatinka, kai patys kino kūrėjai nežino, kodėl kuria vieną ar kitą filmą. Ima temas, kurios jiems nėra svarbios. Trūksta atsakomybės", - savo požiūrį į kino situaciją dėstė aktorė. Anot jos, panaši problema ir dėl lietuviškų televizijos serialų. "Atrodo, kad nei režisieriams, nei scenaristams neįdomu, kas tą serialą žiūrės. Pakiša bet ką, o paskui žiūrovai ir mąsto bet kaip. Norėčiau, kad atsirastų tokie serialai, kurių siužetas turėtų savo misiją. Pavyzdžiui, serialas apie Lietuvos ligoninę, kuriame būtų herojus ir antiherojus. Kad būtų pavyzdys tikriems ligoninės darbuotojams. Kad žmonės turėtų į ką lygiuotis", - savo idėjomis dalijosi aktorė.

Jai antrino aktorė G.Giedraitytė. "Dabar yra tokia serialų ir nuomonės, kad jie yra blogi, manija. Bet ne tai esmė. Esmė ta, kad susėda scenaristas su režisieriumi ir jiems nesvarbu nei apie ką tas serialas bus, nei kodėl jis bus, nei kas jame vaidins", - sakė aktorė ir pridūrė, kad seriale apie ligoninę mielai vaidintų.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"