Lietuviški intarpai festivalyje

Skaičiai įspūdingi, bet jie greičiausiai bus pažadas ateičiai: tos bent dvi dešimtys yra dokumentikos, animacijos ir trumpametražių filmų premjeros. Lietuviškų filmų programos koordinatorės Justės Zavišaitės manymu, pristatant geriausius praėjusių metų dokumentinius, vaidybinius ir trumpametražius filmus suteikiama galimybė pajausti, „kaip keičiasi nacionalinis kinas, koks jis yra šiandien ir ką žada naujoji kino karta“.

Pirmą kartą Tarptautinio Vilniaus kino festivalio organizatoriai į festivalio panoramą įtraukė ir lietuvių, kuriančių Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Gruzijoje, JAV, Latvijoje, Malaizijoje, Nyderlanduose, kūrinius, suponuodami programą „Lietuviai svetur“.

Ką rodo dokumentika

Dokumentinių filmų premjerose paliečiamos rimtos ir susimąstyti priverčiančios temos. Mindaugo Urbonavičiaus „Begalinis koridorius“ lietuvių karo žurnalisto akimis pasakoja apie prieš 20 metų Pietų Kaukaze užvirusį tarptautinį konfliktą ir nekaltų žmonių žudynes.

Režisierė Dalia Rust rodo savo filmą „Marinos namai“, kurį kai kas jau spėjo pamatyti Vilniaus knygų mugėje ir festivalyje „Šeršėliafam“. Pagrindiniai filmo herojai - Marina Tarkovskaja ir Aleksandras Gordonas. Marina - rašytoja, poeto Arsenijaus Tarkovskio duktė ir režisieriaus Andrejaus Tarkovskio sesuo. Aleksandras - režisierius, scenarijų autorius, aktorius, rašytojas ir Andrejaus Tarkovskio draugas.

Režisierė Inesa Kurklietytė „Gegučių vaikuose“ rodo, kaip motinos reaguoja į savo paliktus ir pamirštus vaikus. Kelis mėnesius stebėjusi 12 pamestų vaikų, režisierė sako filmą kūrusi apie tikėjimą ir begalinį vaikų atlaidumą savo mamoms.

Debiutinis Lino Mikutos filmas „Dzūkijos jautis“ nušviečia lietuviško kaimo paveikslą. Jo kūrėjas panūdo pasiaiškinti, kur link eina lietuviškas kaimas ir kokie faktoriai formuoja jo, kaip prasigėrusio sodžiaus, įsivaizdavimą: „Man įdomu užčiuopti skirtumą tarp jų ir užfiksuoti paskutinę tradicinio lietuviško kaimo kartą, nepaisant to, kad kai kurie negrįžtamai skęsta alkoholyje ar praranda gyvenimo prasmę. Tačiau giliai širdyje jie vis dar saugo brangiausias vertybes - paprastumą ir stiprų ryšį su gamta“.

Trumpametražiai filmai išsiskiria temų įvairove. Nuotaiką keliantys Akvilės Gelažiūtės „Geriausias skyriuj“, Domo Morkūno „Nesekasi“, o susimąstyti verčiantys Martyno Grašio „Einu gert“ ir Gabrielės Urbonaitės „Plaukikė“.

Dar viena naujiena „Lietuviškų filmų programoje“ šiemet - animacija. Festivalyje bus rodomi du trumpo metražo animaciniai filmai: Redos Bartkutės „Kaltė“ ir Ievos Miškinytės režisuota kelionė į žmonių ir daiktų pasaulį pavadinimu „Saga“. Žiūrovai turės progą šių metų festivalyje pamatyti ir įvertinti naujus bei daug žadančius studentų darbus.

Kaip ir kasmet vienam iš lietuviškų darbų atiteks žiūrovų simpatijų prizas. Taip pat rengiamas studentiškas konkursas, kuris turėtų padrąsinti jaunuosius kino kūrėjus.

Lietuviai iš svetur

Programoje „Lietuviai svetur“ - vienuolika naujausių užsienyje kuriančių lietuvių darbų. Daugiausiai filmų į „Kino pavasarį“ atkeliaus iš JAV. Po sėkmingų gastrolių užsienyje į Lietuvą taip pat atvyks ir Marius Markevičius. Festivalis suteiks dar vieną galimybę didžiajame ekrane išvysti jo filmą „Kita svajonių komanda“. Filmas nukelia į legendines 1992 m. olimpines žaidynes Barselonoje, kuriose mūsų krepšininkai iškovojo bronzą ir prikaustė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio dėmesį. Itin jautriai imigrantų problemos svajonių šalyje Jungtinėse Valstijose paliečiamos Tomo Vengrio filme „Kalifornija“ bei Manto Valantiejaus prodiusuotame filme „Solidarumas“. Abiejuose filmuose Mantas atlieka pagrindinius vaidmenis.

Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 14-28 d. Šiemet jame bus parodyta apie 230 filmų.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą "Gyvenimas"