Lietuva - tarptautinė filmavimo aikštelė

Padėtis gerėja

Praėjusiais metais įsteigto Lietuvos kino centro, koordinuojančio nacionalinio kino gamybą ir administruojančio valstybės lėšas kino sričiai plėtoti, direktoriaus, prieštaringai vertinamo, Rolando Kvietkausko teigimu, padėtis lietuviško kino pasaulyje gerėja. Anksčiau būdavo galima kalbėti apie vieną, du, tris pilnametražius vaidybinius filmus per metus, o šiais metais iki metų pabaigos tikimasi 6, 8 pilno metražo vaidybinių lietuviškų filmų. „Mano minėti vienas, du filmai iš tiesų yra bado dieta. Turbūt niekam nereikėtų įrodinėti, kad jeigu išeitų viena ar dvi knygos ar spektakliai per metus, tai būtų mažai. Tad nuo šių metų matome smarkiai gerėjančią situaciją, susijusią ir su finansavimo pagerėjimu, nors jis nėra tiek didelis, ir su kūrėjų ambicijomis, ne tik čia Lietuvoje, bet ir tarptautiniame kontekste“, - teigė R.Kvietkauskas.

Praėjusiais metais Lietuvos kino centras parėmė 56 skirtingo metražo ir žanrų lietuviškus filmus. Šiais metais Lietuvos kino centras finansavo 14 filmų parengiamuosius darbus ir 25 filmų kūrimą. „Šiuo metu mes galime kalbėti apie 39 filmus. Iš jų 14 yra plėtojami projektai, o 25 filmai jau gavo paramą tam, kad būtų pagaminti. Tame 25 filmų skaičiuje yra ir dideli ambicingi projektai, tokie kaip „Lošėjas“ (Lietuvos ir Latvijos bendras darbas), žinomas iš pripažinimo Varšuvos, Sen Sebastiano kino festivaliuose, taip pat bendras Lietuvos ir Suomijos filmas „Santa“ ir gana aktyviai šiandien reklamuojamas „Flight Redirected“ projektas. Šalia jų mes turime ir mažesnės apimties filmus, kurie yra skirti debiutuojantiems autoriams“, - teigė R.Kvietkauskas.

Kuria savarankiškai

Filmų kūrimo statistika nėra vienalytė, kiną kuria ir nepriklausomi kino kūrėjai, tad kino filmų iš tiesų yra sukuriama daugiau, negu remia Lietuvos kino centras. Kaip teigė Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas, šiemet per dvylika mėnesių buvo priskaičiuota apie 15 lietuviškų kino filmų premjerų. „Šiuo metu mes iš viso turime tokią „transporto spūstį“, šiemet išėjo labai daug filmų todėl, kad dalis filmų buvo pagaminti vėliau, negu buvo planuota. Taip pat atsirado nepriklausomų kino gamintojų, kurie be valstybės paramos įgyvendino projektus. Šiuo metu galime pastebėti mažo biudžeto komercinių filmų, skirtų auditorijai pasilinksminti, atsiradimo bangą. Pastebima net tokia problema, kad lietuviški kino filmai sunkiai gauna ekranus kino teatruose, nepasidalija erdvėmis. Ateityje, manau industrija turėtų prisitaikyti“, - teigė K.Drazdauskas.

Užsieniečių bumas

2011 metais įsteigto Vilniaus kino biuro, skirto skatinti filmų gamybą ir investicijas į Lietuvos kino pramonę, direktorė Jūratė Pazikaitė teigė, kad Vilnius, kaip filmavimo erdvė, vis labiau populiarėja: „Per šiuos metus čia jau nufilmuoti 28 filmai, o pernai net 40 filmų. Čia dirbo kino komandos iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos. Tik įsivaizduokite, bendras biudžetas beveik 20 milijonų litų. Vilnius filmuose pavirsta Amsterdamu ar pokario Berlynu, Roma ar net Malaizijos sostinės Kuala Lumpūro miškais.“

J.Pazikaitės teigimu, 2013 m. iki dabar Vilniaus mieste buvo nufilmuoti ar yra filmuojami tokių užsienio šalių kaip Vokietija, Prancūzija, Švedija, Lenkija, JAV filmai. Bendras filmų biudžetas šiais metais siekia apie 30 milijonų litų. Neseniai baigtas filmuoti švedų filmas „Džentelmenai ir gangsteriai“, šiuo metu mieste prasidėjo JAV televizijos ABC serialo „Informatoriai“ filmavimas. Iš lietuvių Arūnas Matelis neseniai filmavo savo naująjį filmą „Radviliada, savasties paieškos“, taip pat Rasos Miškinytės filmas „Pabėgimas iš saulės miesto“ ir kiti. Vilniuje lankėsi tokie pasaulyje žymūs aktoriai kaip Dž.Malkovičius, D.Kreigas ar Dž.Aironsas.

Nauja paskata filmams

Nuo kitų metų Seimui priėmus Pelno mokesčio įstatymo pataisas, tikimasi, kad bus pritraukta dar daugiau Lietuvos bei užsienio įmonių investicijų. Įstatymo pataisa numato 20 proc. mokestinę paskatą kino filmų gamybai.

Visų pirma užsienio investicijos - tai pinigai, paliekami mieste, šalyje, įdarbinami žmonės. „Viename filme gali būti įdarbinti ir 2 tūkst. žmonių. Lietuvos aktoriai taip pat gauna darbus užsienio filmuose, kur jie minimi pasauliniame kontekste. Pavyzdžiui, šiuo metu filmuojamame seriale „Informatoriai“ vaidina ir Leonardas Pabedonoscevas, ir Sigitas Račkys ar Arvydas Dapšys“, - informavo J.Pazikaitė.

Lengvata skatins aktyvesnę kino filmų gamybą. Kaip teigė K.Drazdauskas iki šiol kūrėjai yra gana apriboti vieną kartą per metus vykstančio valstybinio finansavimo konkurso. „Tai stipriai stabdo kūrimo procesą, nes nežinai konkurso rezultatų iki tam tikros datos ir vėliau turi bandyti savo projektą kažkaip kitaip įgyvendinti, todėl nauja paskata stipriai paskatins ir lietuviško kino gamybą. Ja pasinaudoti bus galima bet kuriuo metų laikotarpiu“, - pridūrė K.Drazdauskas.

Televizija neprisideda

Kaip vieną silpniausių lietuviškos kino industrijos vietų K.Drazdauskas įvardijo televizijų nenorą dalyvauti lietuviško kino gamyboje: „Yra šalių, kuriose valstybės apskritai kino nefinansuoja, nes nėra platintojo. Pirmiausia projektas turi turėti platinimo kanalą ir tik tada gauna finansavimą. Kai kuriose šalyse televizijos kanalai yra įpareigojami finansuoti projektus. Lietuvoje šis dalykas beveik neegzistuoja ir televizijos labai nenoriai moka bet kokias licencijas prodiuseriams. Didžiausia problema, kad tokiam žanrui kaip dokumentinis kinas televizija yra pagrindinis sklaidos kanalas, tačiau tikiuosi, jog žingsnis po žingsnio dalykai keisis“, - viliasi K.Drazdauskas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“