Kristijono Vildžiūno filme "Senekos diena" - Baltijos kelias

Naujajame režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme "Senekos diena" yra tokia scena: tuščiame provincijos kelyje lyg gyvatė išsirangiusi vėliavomis mojuojančių ir dainuojančių žmonių grandinė. Simboliška, kad filmo premjera minint 27-ąsias Baltijos kelio metines rugpjūčio 23-iąją įvyks Estijoje. 

Juk pagrindinio filmo herojaus gyvenimo kelionė nusitęsė iki Talino, o Baltijos kelias iki šiol liko svarbus akcentas ano meto jaunuolių likimuose. 

"Baltijos kelyje stovėjome, nes tikėjome, kad galime kurti gyvenimą, galime nugalėti tai, kas jį žlugdo. Visi kartu ir kiekvienas atskirai", - sakė filmo režisierius K. Vildžiūnas, kuriam dabar Baltijos kelyje yra svarbesnis ne politinio, o dvasinio apsisprendimo aspektas. Štai kodėl režisierius tų dienų įvykius vaizduoja subjektyviai - kaip magiškas akimirkas, netikėtai įsiveržiančias į filmo tėkmę. 

"Tačiau tai nereiškia, kad Baltijos kelio scenos filme stilizuotos ar abstrakčios. Atvirkščiai - mes siekėme kuo didesnio tikrumo", - patikslino K. Vildžiūnas. 

Kokių tos dienos prisiminimų išsaugojo filme vaidinantys garsūs Lietuvos aktoriai? 

"Buvo labai labai jaudinantis dalykas sugrįžti į tą laiką, kai tikėjome tuo, ką darome", - neabejoja Vesta Grabštaitė.

"Visi Baltijos kelyje buvome lygūs, ir niekas net nepagalvojo, kad kada nors teks pjautis tarpusavyje žemėje, plytinčioje abipus kelio, - sakė Arūnas Sakalauskas, iš Vilniaus miesto automagistralę pasiekęs senu žiguliuku. - Važiavome su draugais. Mums visiems buvo smagu dalyvauti istorijoje". 

Arūnas Storpirštis prisimena į magistralę važiavęs su tėčiu ir broliu, irgi aktoriumi Gediminu Storpirščiu: "Esu pesimistas, atrodė, būtinai kiekvienas privalome dalyvauti, nes mums neužteks rankų ir iš gražios idėjos išeis šnipštas. Šiaip ne taip, per spūstis, užkaitusiu varikliu, atvykome į magistralę. Labiausiai prisimenu jausmą - pakilų, gražų jausmą, kuris buvo apėmęs kiekvieną. Mane tik nervino būriai komjaunuolių, kurie ėmėsi iniciatyvos skirstyti žmones, reguliuoti eismą, tarsi jie būtų visą tą akciją sugalvoję". 

Larisa Kalpokaitė prieš 27-erius metus tą dieną su režisieriumi Rimu Tuminu jo žiguliuku grįžo iš spektaklio "Čia nebus mirties" Panevėžyje. "Kai praskrido lėktuvas ir iš jo pradėjo kristi gėlės, sustojome ir susikabinome už rankų su kelyje stovinčiais žmonėmis. Atrodė, vyksta didžiulė šventė, žmonės juokavo, skaldė anekdotus, dainavo. Net dvi juodmargės, besiganančios pievoje, atrodė nustebusios", - šmaikštavo aktorė. 

Fotografuotis, tikina, nė į galvą neatėjo. Sako, buvę taip natūralu tiesiog stovėti susikibus už rankų ir jausti vieniems kitus. "Vėliau pasirodė informacija, kad tą dieną Vilniaus mieste neįvyko nė vienos vagystės", - prisiminė L. Kalpokaitė. 

Pagrindinio vaidmens atlikėjas Dainius Gavenonis, paklaustas apie Baltijos kelią, iš pradžių pamanė, kad jo prisiminimus ištraukė ne kas kitas, o kino filmas "Senekos diena", kurioje aktoriai bandė atkartoti tos dienos įvykius.

Paskambinęs tėvams ir sužinojęs, kad su jais Baltijos kelyje nestovėjo, Dainius nusiminė - neturės, ką papasakoti. Tačiau tų dienų jausmas buvo likęs toks stiprus, kad aktorius nusprendė jį pasitikrinti, paskambinęs seseriai. "Nejau neprisimeni? - stebėjosi ši. - Juk važiavome visi kartu, autobusu, su mano draugėmis, o viena iš jų netgi sėdėjo tau ant kelių".

Sesers prisiminimai atgaivino ir jo jausmą - tauriai geltoną saulę vakarėjant, daugybę žmonių, didžiules spūstis: "Autobuse visi keitėsi vietomis - pasėdėję užleisdavo vietą kitiems. Man buvo šešiolika, mergaitė sėdi ant kelių, pila karštis, širdis spurda. Tai buvo tikra, ne iš kino - kažkur važiavome, kažkas sėdėjo kažkam ant kelių, kažkas laikėsi už rankų. Labai tikra". 

Filmo "Senekos diena" veiksmas rutuliojasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli 18-mečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių šūkis - "Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė". Po 25-erių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe. 

Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Ričardas Vitkaitis, Daiva Rudokaitė, kiti. Lietuvoje filmo premjera numatoma rugsėjo 30 d.