Klaipėdos kino klubui 8 ½ - penkeri!

Klaipėdos ,,Kino klubas 8½‘‘ prieš kelias dienas atšventė penktąjį veiklos gimtadienį, kuris prasidėjo italų režisieriaus Giuseppe Tornatore filmu „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“, (1988). Tai filmas apie meilę kinui, kurio siužete sudegęs, nugriautas kino teatras neužgesina miestelio gyventojų aistros kinui. Klaipėda irgi mena gyvą apdegusio kino teatro istoriją... Paralelių dar daugiau: klaipėdiečiai įrodė, kad entuziazmo dar neprarado ir atgaivina gero kino žiūrėjimo tradicijas uostamiestyje.

„Kino klubas 8½“ gimė iš Klaipėdos akademinio jaunimo ir dėstytojo, žurnalisto Kęstučio Meškio meilės nekomerciniam kinui. 2014 m. ką tik duris atvėrusiame „Kultūros fabrike“ susirinkę entuziastai nutarė uostamiestyje įkurti erdvę tokiai prasmingai veiklai. Klubo vadovo iniciatyva klubui buvo suteiktas italų kino legendos Federico Felinio filmo ,,8 ½‘‘ pavadinimo vardas. Tai buvo ne pirmas Kęstučio Meškio ir kitų kino entuziastų iniciatyva Klaipėdos mieste atverti erdvę kitokiam, neholivudiniam kinui, kuris po Nepriklausomybės atkūrimo užkariavo daugumą Lietuvos kino ekranų.

Kino klubas atsirado Klaipėdoje būtent tada, kai buvo jaučiamas didžiausias autorinio, nekomercinio, nepriklausomo kino alkis, kai kino žiūrėjimo kultūra Klaipėdoje kvepėjo tik spragintais kukurūzais, greito maisto ir pramoginio, atrakcinio kino komercine produkcija prekybos centre Akropolyje. Ir ką reikėjo daryti tiems, kuriems, kaip sakė avangardinio kino režisierė Kira Muratova ,,taip vadinamas pramoginis kinas yra nuobodus ir jokia pramoga, nes neverčia mąstyti, jausti, išgyventi‘‘? Koks kine glūdi pažinimo, poveikio ir įtakos potencialas, kalbėjo ir filosofas Nerijus Milerius, pristatydamas savo naują knygą apie kiną ,,Žiūrėti į žiūrintįjį‘‘ ką tik pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje. Beje, artimiausiu metu šią kino žiūrėjimo anatomiją analizuojanti knyga klubo iniciatyva bus pristatyta ir Klaipėdoje.

Kino klubo pionieriai.

Kai kalbame apie miesto kultūrinį gyvenimą, tai kino žiūrėjimo procesas, kaip greito maisto vartojimas, ir formuoja tą vartotojišką požiūrį į kiną, ir atmeta galimybę kinui tapti viena iš labai gyvų interaktyvių kultūrinių erdvių.

Dabartinis Klaipėdos miesto kultūrinis gyvenimas intensyvėja, nors ir kelia vis daugiau diskusijų viešojoje erdvėje. Išlieka ir visiems puikiai žinoma spraga – nekomercinio kino trūkumas. ,,Kultūros fabrikas“ tam tikru metu suteikė tinkamą infrastruktūrą tokiai kino meno sklaidai, bet laikui bėgant minėtos institucijos veikla vis mažiau siejasi su menine kultūrine veikla.

Iki ,,Kino klubo 8 ½‘‘ įkūrimo Klaipėdos miestas buvo bene vienintelis iš Lietuvos didžiųjų miestų, kuriame nekomercinio kino sklaidai nebuvo vietos, alternatyvių viešųjų erdvių veikla negaudavo finansinės paramos iš savivaldybės ir kitų valstybės struktūrų. Akademiniam miestui, turinčiam universitetus, aukštojo mokslo kolegijas, žinoma, tai didžiulis trūkumas. Bet ne vien aukštųjų mokyklų skaičius apsprendžia žmogaus, miesto kultūrinės erdvės kokybę. Pagirtinas naujas Lietuvos valstybinių institucijų požiūris finansuoti kino sklaidą mažosiose savivaldybėse. Visgi neužtenka vien rodyti kiną, - svarbus yra veiklos turinys, atmosfera, pokalbiai, diskusijos, bendravimas, edukaciniai projektai.

Tokią ypatingą aplinką ir erdvę Klaipėdoje pavyko sukurti ,,Kino klubui 8½‘‘. Šiuo metu klubas vienija apie 400 registruotų narių. Bet klubo renginius lanko ir pavieniai žiūrovai. Tad dalyvavusių per tuos metus lankytojų skaičių sunku būtų nustatyti. Kino klubo organizatorių nuostata – kad kinas– tai ne tik kino peržiūra. Tai kokybiškas laiko praleidimas su bendraminčiais prie kavos puodelio jaukioje aplinkoje, kurioje formuojasi ne tik kino mylėtojų, bet ir miesto bendruomeniškumo dvasia. Tokia erdvė atvira jaunam ir brandaus amžiaus žmogui, joje formuojasi jauki, bičiuliška atmosfera.

Kas įvyko per tuos penkerius metus? Įvairiausių stilių ir žanrų filmų pristatymai, peržiūros, seminarai, diskusijos, susitikimai, edukaciniai projektai, naujų miesto erdvių pritaikymas filmų peržiūroms. Kino klube filmus pristato ne tik kūrėjai, bet ir įvairių profesijų neabejingi kinui klaipėdiečiai, kino veikėjai - režisieriai, aktoriai, filosofai, politikai, akademinis jaunimas, kino mėgėjai, tiesiog žiūrovai. Dėl to filmų pristatymai intriguoja, jie būna netikėti, netelpantys į recenzijos ar filmo formalaus pristatymo rėmus. Vieniems klaipėdiečiams trečiadienio vakarai kino klube jau tapo įpročiu, gerąja patirtimi, kuria norisi dalintis, kitiems – nauju atradimu.

Kur dar plačiajame ekrane pamatysi Stenlio Kubriko ,,Daktarą Strangelove...‘‘, Martino Scorsezės ,,Taksi vairuotoją‘‘, Wimo Wenderso ,,Paryžių, Teksasą‘‘, naują režisieriaus Igno Miškinio filmą, kurį pristato pats režisierius, Ryčio Zemkausko teatralizuotą Vudžio Aleno filmo pristatymą, Lenkijos Lodzės kino mokyklos studentų geriausių baigiamųjų darbų programą, kurią pristatė pats mokyklos direktorius, ar Kroatijos animaciją, pristatytą šalies ambasadoriaus... Ar išgirsi garbingo amžiaus damas aptarinėjančias Godaro filmą... Ir tai tik keli paminėti pastarųjų metų kino klubo veiklos įvykiai, labiausiai atmintin įsirėžę fragmentai.

Kino klubo komandos kūrybiniuose užkulisiuose gimė ir Europos trumpametražių filmų festivalio ,,GoDebut‘‘ idėja, kuri jau trejetą metų realizuojasi, sukviesdama jaunus debiutuojančius kino kūrėjus, ekspertus, industrijos atstovus, režisierius, ir sėkmingai tampa savotiška tarptautine platforma trumpo metro kino startuoliams.

Į penktąjį klubo gimtadienį susirinkę kultūros ir kino bendruomenės nariai, kolegos, žurnalistai negailėjo dovanų, palinkėjimų ir šiltų žodžių klubo komandai. Miesto meras Vytautas Grubliauskas kino klubui palinkėjo stiprybės patvirtindamas, kad tokia veikla miestui būtina, ji gali tapti svaria kultūrine bendruomeniškumo paskata, kelianti kultūrinio gyvenimo mieste kokybę, formuojanti tradicijas... Mero padovanotas savivaldybės skėtis gal apsaugos klubą ir nuo negandų ir nuo iššūkių, su kuriais nuolat susiduria klubo komanda. Pagal tradiciją kasmet klubo organizatoriai išreiškia padėką ištikimiausiems klubo nariams, kurie nepraleidžia beveik nei vieno klubo renginio. Šiais metais ištikimiausiais pripažinti Klaipėdos miesto kultūros ir meno kūrėjų pora - Isroildžon ir Andželika Baroti.

Bet ar užteks klubo išlikimui vien gerų žodžių ir palinkėjimų, kai valstybinės kino rėmimo institucijos, skelbdamos apie regioninės kultūros ir kino sklaidos prioritetus, vieninteliam tarptautiniam kino renginiui Vakarų Lietuvoje kino festivaliui ,,GoDebut‘‘ neskyrė finansavimo lėšų. Didelių pastangų dėka sėkmingai pavykusiam įsibėgėti ,,GoDebut‘‘ kino festivaliui, vieninteliui organizuojamam pačių klaipėdiečių, suteikiančio miestui keleto dienų kino pulsacijos ritmą, nešančiam žinią pasauliui apie Lietuvą ir uostamiestį, atsukama nugara. Klaipėdiečiai laukia ,,Kino pavasario’’, laukia ,,Scanoramos’’, bet laukia ir ,,GoDebut’’; nori turėti ir puoselėti mieste savo tarptautinį kino renginį, į kurį renkasi kūrybingas Europos jaunimas. Kalendorinis pavasaris jau atėjo, belieka tikėtis naujų permainų ir atverti širdis naujiems darbams.

,,Kino klubo 8½’’ komanda sveikina penkerių metų gyvavimo proga visus Klaipėdos ir Lietuvos kino bendruomenės narius, aktyvius neabejingus kultūrai miestiečius, - visus, kurie tuos metus buvo su klubu, savo veikla ir palaikymo žodžiu prisidėjo prie jo sėkmės.

Dėkui ,,Kino klubo 8 ½’’ vadovui Kęstui Meškiui už informacijos patikslinimą.