Kino pradininkai broliai Liumjerai: šviesa, kamera, veiksmas!

Prieš porą metų Kanų kino festivalio ir Lumière‘ų instituto direktorius Thierry Frémaux atrinko 114, jo manymu, geriausių brolių restauruotų filmų ir sudėjęs juos į juostą „Lumière!“ padovanojo žiūrovams unikalią galimybę pasijausti pirmaisiais Lumière‘ų žiūrovais bei pamatyti, kaip gimė didžioji kino iliuzija.

Režisieriaus Thierry Frémaux šmaikščiai komentuojamą juostą apie pirmuosius kino brolius bus galima pamatyti 23-iajame Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“, kuris Klaipėdoje vyks kovo 16–29 d.

Lumière‘ų šeimos gyvenimas XIX a. antrojoje pusėje beveik niekuo nesiskyrė nuo bet kurios kitos prancūzų buržuazijos šeimos gyvenimo. Aukštutinėje Sonoje gimęs Antoine‘as Lumière‘as bandė menininko gyslelę suderinti su pramonininko gebėjimais, sujungdamas tapybą ir fotografiją. Dirbęs su keliais sėkmingais projektais Paryžiuje ir Bezansone, kur 1862 m. ir 1864 m. gimė jo sūnūs Auguste‘as ir Louisas, Antoine‘as Lumière‘as atidarė savo fotografijos studiją Lione. Tuo metu fotografija dar buvo pernelyg sudėtingas užsiėmimas mėgėjams.

Vėliau Antoine‘as pradėjo dirbti su inžinieriais tapusiais sūnumis. 1881 m., būdamas septyniolikos, jaunėlis Louisas ištobulino sausos plokštės procesą, leidusį kiekvienam lengvai fotografuoti ir daryti nuotraukas. Po šio atradimo Antoine‘as atidarė gamyklą Lione, o Lumière‘ų šeima praturtėjo.

Kamera

1894 m. Antoine‘as Lumière‘as paprašė savo sūnus patyrinėti animacijos vaizdų kūrimo procesą, kuriuo tuo metu jau domėjosi keletas išradėjų. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jie sutiko Thomą Edisoną, Georgesą Mélièsą ir Émilį Reynaud, optinio teatro pradininką (mašina labai artima kinematografui, tačiau naudojama animacijai). Ši pažintis ir lėmė tolesnę brolių veiklą.

Po metų broliai Lumière‘ai pristatė savo išradimą – kinematografą – prietaisą, kuris buvo ir fotoaparatas, ir vaizdo projektorius. Mašina naudojo tokią pačią perforuotą juostą, kokią naudojo Thomas Edisonas, ir turėjo maltiečių kryžių sistemą. Kinematografas iš karto sulaukė didžiulio pasisekimo, o jo įtaka buvo milžiniška: vos per porą metų Lumière‘ų produkcijos katalogas pasipildė tūkstančiu filmų.

Veiksmas

Pirmoji privati režisuotų filmų peržiūra įvyko 1895 m. rugsėjo mėn. brolių Lumière‘ų rezidencijoje. Pasauliui filmai pristatyti 1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiuje esančiame „Salon du Grand Café“. Ši diena laikoma kino gimtadieniu. Seanso metu buvo parodyta 10 trumpametražių filmų. Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, o kiekvienos trukmė – maždaug 50 sekundžių.

Broliai Lumière‘ai sukūrė daugiau kaip 1 400 trumpametražių filmų. Visos jų juostos buvo vieno kadro, nemaža dalis sukurtos operatorių, su kamera keliavusių po egzotiškas šalis: Alžyrą, Italiją, Ispaniją, Rusiją, Japoniją ir Ameriką. Nors Lumière‘ai nufilmavo ir keletą surežisuotų siužetų, didžioji dalis jų filmų buvo dokumentiniai ir nedaug tesiskyrė vienas nuo kito: kino reportažuose matyti gatvės, žaidžiantys vaikai, kasdienio gyvenimo scenos. Sakoma, kad filmai buvo šabloniški dėl to, kad operatoriai nesiginčydami laikėsi Louiso Lumière‘o nurodymų – jaunėlis buvo įsitikinęs, kad jų išradimas skirtas tik fiksuoti gyvenimą, pagauti gamtos tėkmę ir neturi atlikti jokių kitų funkcijų.

Gal dėl to Lumière‘ų vaidmuo kino istorijoje buvo labai trumpas. Broliai nusprendė, kad „kinas – tai išradimas be ateities“, ir nepardavė savo kino kameros kitiems kino kūrėjams. Baigęs kurti kino įrangą Auguste‘as visiškai prarado susidomėjimą kinematografu, o Louisas, nematydamas jokios kino perspektyvos, 1900 m. grįžo prie fotografijos verslo.

Plačiau apie filmą „Lumière!“ ir jo seansai čia