„Kino pavasario“ atidarymo filmas „Vasara“

Klaipėdoje nuo kovo 22 d. , Kultūros fabriko ir Forum Cinemas kino salėse.

Šiemet ,,Kino pavasarį’’ atidaro režisieriaus Kirillo Serebrennikovo filmas ,,Vasara’’(,,Leto’’, 2018), kurį būtų galima pavadinti – ode laisvei, muzikai, meilei, kūrybiškumui ir maištaujančiai jaunystei. Rusų teatro ir kino režisieriaus Kirill Serebrennikov savo filmą užbaiginėjo namų arešto sąlygomis, vykstant nesibaigiantiems teismo procesams. Tarptautiniame ,,Kanų’’ kino festivalyje, kur filmo garso takelis buvo įvertintas neoficialiu festivalio prizu, Rusijos ,,Kinotavr‘‘ kino festivalyje filmą pristatė kūrybinė grupė, kurios sudėtyje režisieriaus nebuvo. Kol kas nėra aišku, ar režisierius dalyvaus kovo 30 d. vyksiančioje Rusijos nacionalinės kino premijos ,,Nikos’’ apdovanojimų ceremonijoje, kurioje filmas ,,Vasara’’ pretenduoja į daugiausia – net 12 nominacijų.

Viktoras Cojus ir kitos roko muzikos legendos

Pagrindiniai filmo veikėjai – realūs žmonės: legenda tapęs Viktoras Cojus, Maikas Naumenko (Cojaus draugas ir roko grupės ,,Zoopark‘‘ lyderis), Natalija Naumenko. Būtent pagal Nataljos Naumenkos atsiminimų knygą ir buvo rašomas filmo scenarijus. Pasirodo filme ir Bob (aka Borisas Grebenčikovas), kiti roko judėjimo 80-jų metų Leningrade dalyviai. Tik su filmo scenarijumi susipažinę ankstyvosios grupės ,,Kino‘‘ sudėties gitaristas Aleksejus Rybinas, žmogus legenda BG, kaip susitarę buvo vieningos nuomonės, kad ,,visa aprašyta istorija, tai melas. Ir, kad nieko panašaus į realius Cojų, Naumenko ir į tą laikmetį scenarijuje nėra…’’ Borisas Grebenčikovas pagrindinius herojus pavadino: ,,šių laikų hipsteriais’’.

Filmo ,,Vasara’’ tema iš tikrųjų yra pakankamai daugiasluoksnė. Kuriami personažai yra realiai tapę savotiškais autoritetais ne vienai kartai. Tarp filmo vertintojų ir dabartiniai Viktoro Cojaus fanai, ir žmonės asmeniškai pažinoję Cojų, ir žiūrovai, kuriems sovietmečiu rokas buvo tiesos, atvirumo, asmeninio pasipriešinimo sistemai, platesnės erdvės, išgyvenimo gurkšnis. Gal dėl to, režisierius ir ėmėsi lyrinio muzikinio žanro stiliaus, fokusuodamas ties kūrybinės laisvės, meilės tema. Ir minties, kad tik kurdamas žmogus gali laužyti barjerus, siekti asmeninės laisvės…

Tai, turbūt, ir pats kinematografiškiausias ir teatre intensyviai kuriančio režisieriaus filmas. Filme ,,Vasara“ dingsta toks ryškus ankstesniųjų filmų (,,Vaidinant auką“, 2006, ,,Jurijaus diena“ 2008, ,,Mokinys“, 2016) teatrališkumas, giliai į tolį nutįstantys kadrai suteikia erdvės, lengvumo, veržimosi pojūčio.

Skeptikai, pankai ir paišymai

Ir jei filme ne tik ieškosite pagrindinio personažo panašumo į realų grupės ,,Kino’’ lyderį, tikslaus dokumentinio laikmečio atitikmens, o tiesiog atsiduosite to laikmečio interpretacijai, pajusite jaunų maištaujančių žmonių, atsidavusių muzikai, kūrybai lengvumu ir savotiška šviesa prisodrintą atmosferą.

Filme sutinkamas personažas Skeptikas, kuris, vertina, provokuoja, stebisi ir į kamerą rėžia, kad pagrindinis filmo herojus ,,nepanašus‘‘; arba kaišo lenteles su užrašu: ,,to tikrai nebuvo‘‘. Ir, kai bandai įsivelti į lengvą, žaismingą, romantišką filmo atmosferą, čia pat, ,,skeptikas“ primena, kas visgi turėtų būti į ką panašus, su nuorada į konkretų laikotarpį, žmones, kūrybą… Ir tada, nespėjusi susidėlioti mozaika vėl ima byrėti. Iš kitos pusės, būtent ne pagrindinių herojų kūrybiniai ieškojimai ir meilės trikampis, o atraeilių personažų pasirodymai filmui suteikia režisieriaus pasirinkto žanro privalumų. Žavingi fantasmagoriški užpaišymo sprendimai, tarsi atskiri intarpai, storytelling istorijų fragmentai kuria žaismingą, lengvą atmosferą, gyvina filmo patrauklumą. Scena traukinyje, pagyvenusios damos isterija, ir žinoma Panko žuvėdriškas skrydis ir išsitaškymas į ekraną, – priverčia pamiršti išankstines nuomones. Režisierius visą filmą tarsi žaidžia, čia sutelkdamas žiūrovo dėmesį į tam tikrus momentus, čia netikėtai ištransliuodamas, kad ne tai svarbiausia, į ką ką tik buvai sutelkęs dėmesį.

Aktoriai

Viktorą Cojų filme vaidina korėjiečių aktorius Teo Yoo, o Maiką Naumenko rusų muzikantas Pavelas Zverj. Pagrindinio moters vaidmens atlikėja – Irina Staršebaum. Bet įsimintiniausi išlieka Panko (Aleksandras Kuznezovas) ir Skeptiko (Aleksandras Gorčilinas) personažai. Nesenstantys ir epizodinių vaidmenų riteriai: Lilija Achedžakova, Aleksandras Bašyrovas. Internete gausu interviu su aktoriais, prodiuseriais. Vienas nuoširdžiausių pasirodė interviu su jaunosios kartos rusų aktoriumi  ir režisieriumi Aleksandru Gorčilinu (įsimintinas vaidmuo rež. Valerijos Gai Germanikos filmo ,,Taip ir taip’’, 2016). Aleksandras Gorčilinas atvirai prisipažįsta, kad Cojaus epocha jam yra visiškai svetima, nes laikas visai kitas, ir jam tai visų pirma filmas apie svajonės laisvai saviraiškai siekimą.